Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Lilija Valatkienė – dailininkė, fotomenininkė, žurnalistė, Lietuvos dailininkų bei Lietuvos žurnalistų sąjungų narė. Surengė 40 personalinių parodų.
Spalvų ir šviesos mintys Lilijos Valatkienės tapyboje ir fotografijose sutrumpins tamsiausią metų laikotarpį. Tamsa - tik tarpinė būsena. Šv. Kalėdos artėja, atneša vilties šviesą!
Tegu žiema Tau būna tarsi vasara, O šiaurės vėjas – muzika švelni. Ne viskas bloga ir ne viskas pasaka, Ką savo kelyje susitinki.
„L. Valatkienė – tarpdisciplininio meno kūrėja, dažnai savo kūryboje ir parodose išnaudojanti skirtingų medijų sąveikas bei sinestezijos elementus.
Seniai žinoma ir pripažinta kaip fotografė, komunikacijos specialistė, labai patyrusi žurnalistė bei publicistė ne vienerius metus bando save ir vaizduojamame mene. Tapydama dažniausiai vadovaujasi emocija, gestu, impulsu, kylančiu iš pasąmonės ar inspiruotu gamtos pajautomis, garsų, kitų jutimų bei patirčių, tiek kalbant apie artefaktinę atmintį, tiek ritualus, tiek ir identiteto diktuojamas žinias bei sentimentus.
Abstrakčiuose tapybos darbuose galime pajusti gamtos alsavimą, pastoviai kintančią jos teikiamą emociją, išgyvenimus. Biomorfinės asociacijos, fraktalinės struktūros, tam tikros simetrijos paieškos, pasikartojančių formų rituališkumas įtraukia mus į kaleidoskopišką kismo, amžino judėjimo, pasikartojimo ratą, tarsi ritualą, tarsi šamaniškų užkalbėjimų poveikio lauką, lyg ir girdint tuos slėpiningus užkalbėjimus". (Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė Lupeikienė)
Paroda „Virsmas” yra apie gamtos sistemos ar būsenos pakitimus, kokia trapi ir tuo pačiu galinga gali būti gamta. Jos tikslas – užfiksuoti vaizdo grožį, atpažįstamą pagal tūrį, kontūrus. Šios parodos eksponatai verčia ne tik grožėtis, bet ir apmąstyti žmogaus ir gamtos santykį, kokią laimę mums ji teikia ir kaip svarbu ją saugoti.
Apie save:
Gimiau ir užaugau Vilniuje. Baigiau meno studijas. Pabėgusi nuo sostinės šurmulio ir persikėlusi gyventi į Klaipėdą, čia atradau ramybę ir didelį ryšį su gamta, kuris paskatino kūrybą. Daugiausia lieju svajingus peizažus. Mėgstu atvaizduoti labai įkvepiančias ar mylimas vietas. Dažnai kurdama neįsivaizduoju, koks bus galutinis rezultatas, tačiau jis visada apie mane ir mano išgyvenimus. Mėgstu detales, smulkius niuansus, kuo daugiau žiūri, tuo daugiau pamatai. Nuolat domiuosi akvarelės technikos panaudojimu, toliau savarankiškai mokausi iš užsienio akvarelės meistrų.
Portfolio: https://www.instagram.com/skakirslys/
Paroda veiks iki gruodžio 31 dienos Dalykinės literatūros skaitykloje III aukšte.
Meškio ir lėlių žiema – senųjų žaislų vitrina, kurioje – žurnalistės, knygų autorės, Vilniaus kolegijos dėstytojos Juventos Mudėnienės žaislai, saugantys vaikystės bei pasaulio istoriją, sukurti 1910–1950 m. Lėlės pagamintos iš porceliano, celiuloido, plastiko.
Meškio ir lėlių žiema prasideda tuomet, kai debesys paleidžia snaiges, o šios tyliai leidžiasi ant žemės. Oras pakvimpa šalčiu, o namai – meduoliais… Tuomet suaugusių berniukų ir mergaičių sapnai ima keistis! Kodėl? Oooooo….. Senieji žaislai slepia stebuklingas galias, gebančias atsukti laiką ir grąžinti vaikystę. Didysis Meškis Leonardas mirkteli akį, o lėlių vitrinoje prasideda stebuklai: žaislai atgyja! Oho, kiek įdomių istorijų jie žino: kai kurie prisimena du pasaulinius karus, keliones ir klajones, skirtingus namus, miestus, šalis. Kai kas atkeliavo iš Vokietijos, kai kas persikėlė iš Prancūzijos ar Anglijos. Jie tebeprisimena savo mažuosius draugus – mergytes ir berniukus, jų balsus ir delniukų šilumą. Lėlės taisosi savo šukuosenas, lygina sukneles, braukia dulkes nuo aksomo švarkelių, ieško kepurėlių ir pirštinaičių: „lietuviška žiema, tai ne prancūziška“, – šūkteli garbanius Džimis ir griebia rogutes! Mažais žingsneliais ateina žiemos džiaugsmai ir jausmas, kad pasaulis suks dar vieną ratą, atverdamas duris naujiems džiaugsmams ir svajonėms. Tegul tie, kas mus prisimena visuomet būna drauge…
Regina Mataitienė – profesionali keramikė, anuometiniame S. Žuko taikomosios dailės technikume įgijusi meninės keramikos specialybę.
Juodoji keramika yra pats seniausias molio degimo būdas, mūsų šalies teritorijoje naudotas nuo neolito laikų. Šiuo metu Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, išsaugojusi ir puoselėjanti šį amatą.
Pasak Reginos Mataitienės, juodoji keramika – tai molis, ugnis ir dūmai. Pačiai Reginai labiau patinka lipdymo darbai, technika, o Vytautas (1960-2018) dirbinius poliravo ir degė. Tai jau pats atsakingiausias darbas, nes gaminys gali trūkti, deformuotis. Nulipdytus dirbinius reikia degti ilgai, apie 12-14 valandų. Degimo laikas priklauso net ir nuo gamtos sąlygų – slėgio, vėjo krypties. Kai degimo krosnyje temperatūra pasiekia apie 1000 laipsnių, krosnis užpilama smėliu ir taip aušinama dvi, tris paras. Apipylus krosnį smėliu, dūmai neišeina į lauką, o susigeria į dirbinius. Sudaužius tokį dirbinį matomos visos šukės juodos, dūmai kiaurai persigeria per visą molį.
Keramikė dr. Teresė Jurkuvienė teigė, kad R. Mataitienė yra viena ryškiausių juodosios keramikos kūrėjų Lietuvoje. Jos kūrybos laukas gana platus – tai ir monumentalių dydžių vazos, ir smulkūs elegantiški suvenyrai, įvairūs buitinės paskirties indai – puodai, puodeliai, dubenys, lėkštės, žvakidės.
Paroda I aukšto languose 2024 m. spalio 7 -2025 m. sausio 11 d.
Minėdami dailininkės Taidos Balčiūnienės (1925 lapkričio 3 d. – 2018 vasario 22 d.) 99 m. sukaktį, kviečiame prisiminti šios ryškios lietuvių knygų dailininkės kūrybinį palikimą, pasidžiaugti jos sukurtomis iliustracijomis.
Vaikų iliustracijos klasikė yra iliustravusi apie penkias dešimtis knygų ir vadovėlių vaikams, sukūrė plakatų, atvirukų serijų, mokymo priemonių, diafilmų, iliustracijų žurnalui vaikams „Genys“. Dalis Taidos Balčiūnienės kūrinių yra saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Jos kūryba ne kartą pristatyta tarptautiniu mastu bei išlieka mylima iki šiol.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Vaikystės pieva iki gruodžio 31 dienos.
Tikrai esatę girdėję apie 3 pirminių spalvų ratą. Jame dominuoja trys spalvos (geltona, mėlyna ir raudona), kurių neįmanoma išgauti maišant kitas spalvas. Tačiau egzistuoja ir 4 pagrindinių spalvų ratas – dailininkai ir fizikai laikui bėgant pridėjo žalią spalvą.
Mėlyna spalva garsėja savo raminančiu poveikiu ir gamtoje yra sutinkama itin retai. Neretai ši spalva tėra... iliuzija! Kviečiame su šia ypatinga spalva susipažinti artimiau ir išsirinkti mėlynus skaitinius. Bet kurią patikusią mėlyną knygą galite skolintis į namus.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Po skliautu gruodžio-vasario mėn.
Juozapo Zavadskio spaustuvė, veikusi Vilniuje 1803–1939 m. – viena svarbiausių ir ilgiausiai dirbusių poligrafijos įmonių Lietuvoje. Jos įkūrėjas Juozapas Zavadskis, poligrafininkas iš Lenkijos, 1805 m. perėmė Vilniaus universiteto spaustuvę ir, ją sujungęs su savąja, įsteigė modernią leidyklą, kurios vardas tapo žinomas ne tik Vilniuje, bet ir už jo ribų.
Spaustuvė garsėjo savo leidinių kokybe, pirmoji rytų Europoje pradėjo kaupti autorių rankraščius bei mokėti honorarus. Išspausdino daug laikraščių, žurnalų, kalendorių, knygų lietuvių, lenkų, rusų, prancūzų ir kitomis kalbomis.
Parodoje pristatoma dalis bibliotekos fonduose sagomų Juozapo Zavadskio spaustuvės išleistų leidinių.
Parodą rengė vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Giedrė Saulienė ir dailininkė Kristina Karvelytė.
Paroda eksponuojama II aukšte, Poilsio erdvėje prie Vilnistikos skaityklos iki lapkričio mėn. pabaigos.
2024 m. minimos 155-osios kunigo, lietuvių rašytojo, publicisto, literatūrologo, tautinio sąjūdžio veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metinės. Parodoje pateikiami svarbiausi kunigo gyvenimo ir veiklos faktai, pristatomi svarbiausi prozos kūriniai.
Paroda iliustruota nuotraukomis iš Juozui Tumui-Vaižgantui skirtų leidinių, Lietuvos integralios muziejų sistemos (LIMIS), Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portalo ePaveldas, kitų šaltinių.
Parodą parengė vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė ir dailininkė Kristina Karvelytė.
Parodą galima apžiūrėti bibliotekos III aukšte laisvalaikio erdvėje.
Vilnistikos skaitykloje antrame aukšte iki vasaros pabaigos galite apžiūrėti leidinių parodą, skirtą Nepriklausomybės Akto signatarui ir pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai.
Rugpjūčio 10 d. minėsime 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines. Parodoje „Antanas Smetona. Lietuvybės puoselėtojas“ bandoma apžvelgti A. Smetonos lituanistinę, publicistinę, visuomeninę veiklą, kaip būdą sutelkti tautą ir puoselėti lietuvybę.
Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje iki rugpjūčio 31 d.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. +370 5 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.