Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 682 38321 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Dalykinės literatūros erdvėje (III a.) iki birželio 31 d. vyksta Viktoro Zuozos tapybos parodos „Atsiminimai“ atidarymas.
Viktoras Zuoza mokėsi Vilniaus Dailės instituto Klaipėdos skyriuje, po to studijas tęsė Vilniaus Dailės akademijoje. Nuo 1989 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose Lietuvos, kitų šalių galerijose (Danijoje, Vokietijoje, Šiaurės Airijoje). Dailininkas yra nuolatinis Vilniaus menininkų „Plekšnės“ klubo parodų dalyvis. Dailininko darbų yra privačiose kolekcijoje ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Olandijoje, JAV.
Paveikslai visada tyli klausančiajam. Bet žiūrinčiajam jie pilni vaizdinių garsų – gatvės triukšmo, kalbos nuotrupų, žvirblių čirškimo, nevaržomo juoko, staiga pratrūkstančios raudos, nežinia iš kur atklystančių šnabždesių, durų trinksėjimo, daugiabalsio varnų karkimo, upės čiurlenimo, medžių šnaresio vėjyje– viso to harmoningo ar ausį rėžiančio triukšmo, kurį paveiksle sukuria spalvų dermė, potėpio lygumas ar nervas, šviesa ir šešėliai, siužetas ir jo interpretacija.
„Triukšminga tyla“ – penkioliktoji personalinė Reginos Pečiulytės tapybos paroda. Autorės kūriniams būdinga pastoziška, klampi tapymo maniera, neramus, veržlus potėpis, tikrovę deformuojantis, įasmeninantis realybės objektų interpretavimas.
„Gimiau Vilniuje 1965 m., darbininkų šeimoje. Gyvenome tuomet „chruščiovkėje“ Naugarduko gatvėje. Šeima buvo daugiavaikė, todėl 1976 m. persikėlėme į Karoliniškes. Mano mama su nostalgija prisimindavo laiką, kai gyveno sodyboje Vyšnių gatvėje. Prisimindavo, kaip karo metu nuo bombardavimo slėpdavosi iškastoje slėptuvėje. Bomba nukrito netoliese ir žemėmis užvertė vieną iš slėptuvės išėjimų. Kaip paaiškėjo, ta bomba nesprogo. Ją išminuotojai sunaikino vėliau. Pasak mamos, jos šeimą ir kartu besislepiančius kaimynus nuo nelaimės apsaugojo slėptuvėje buvęs šventas paveikslas...
1986 m. sėkmingai baigiau Vilniaus technologijos technikumą ir įgijau fototechniko specialybę. Fotografuodavau, ryškindavau tiek juodai-baltas, tiek ir spalvotas nuotraukas. Kol nebuvo Photoshop, ekspozicijos skirtumus tekdavo išlyginti maskuojant. Savo laiku teko pabuvoti ir dėstytojo R. Dichavičiaus fotolaboratorijoje, ryškinti nuotraukas parodai.
Vilnius man patinka, jog turi daug žalių erdvių. Stiklo ir betono aukštuminiais pastatais nesu labai susižavėjęs, labiau vertinu senesnės statybos, laiko paveiktus statinius. Fotografuoju saulėtom dienom, įvairiais metų laikais. Esu sukaupęs daug senamiesčio nuotraukų. Vilniečiai irgi turi savotiško žavesio.
Fotografijų paroda MANO VILNIUS – jau trečioji“.
Paroda eksponuojama iki birželio 30 d. Vilnistikos skaitykloje II bibliotekos aukšte.
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia į savo asmeninės kolekcijos atvirukų parodą „Atpažintas Vilnius“ Didžiojoje salėje.
Liudas Mažylis apie atvirukų parodą „Atpažintas Vilnius“:
„Įvairiais laikais išleista daugybė atvirukų, skirtų įvairioms Lietuvos vietovėms. Neabejoju, kad Vilnius tikrai pirmauja. O greta fotografinių įdomų segmentą sudaro pieštieji Vilniaus vaizdai. Tokių turbūt yra daugelio privačiuose archyvuose. Ne išimtis ir Mažylių giminės archyvas. Tad kolekcijos pagrindą sudaro kažkada Mažyliams siųsti bei pačių įsigyti atvirukai. Tie laikai siekia mano vaikystę bei paauglystę ir sukelia nostalgiškus prisiminimus ne tik apie žmones, kurių galbūt jau nebėra, bet ir apie vaizdus, kurie neabejotinai pakitę. „Et les maisons, les routes, les avenues, sont fugitives, hélas, comme les années“ (liet. „Ir keliai, namai, prospektai yra pabėgę, – deja! – kaip metai“; Marcelio Prousto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ finalinis sakinys).
O kai pradėjau dažniau lankytis kolekcininkų sueigose ir parūpo atvirukai, pradėjau tuos pieštojo Vilniaus vaizdus šiek tiek kryptingiau kaupti bei grupuoti. Vaizdavausi, kad bent kažkiek prisiliečiu prie absoliučiai išsamios Vlado Drėmos studijos „Dingęs Vilnius“.
Tad, visų pirma, pasistengiau įsigyti visus arba beveik visus Mstislavo Dobužinskio pieštuosius Vilniaus vaizdus.
Atėjo eilė ir Adamui Miendzyblockiui. (Beje, Mažylių giminės nuosavybėje yra ir du to dailininko tapyti originalai – ir tai neturėtų stebinti, nes pats dailininkas juos įsiūlė įsigyti mano seneliui, profesoriui Pranui Mažyliui, jiedu buvo asmeniškai pažįstami).
Dobužinskio (tai iki Pirmojo pasaulinio) ir Miendzyblockio (tarpukaris) tapymo manierą pavyksta atskirti net man, visiškam neprofesionalui.
Toliau – kiti laikotarpiai. Kaizerinės Vokietijos okupacija: paspalvinto Vilniaus vaizdai buvo gaminami masiniais tiražais – kariškiai siuntinėdavo juos į namus. Leidyba užsiėmė ir 10-osios armijos laikraščio redakcija. (Ten tarnavo ir toksai Oscar Woerhle, numanomai tas asmuo, kuris sugebėjo pergabenti 1918-ųjų Vasario 16-osios Aktą į Berlyną, kad tekstas jau vasario 18-ąją būtų paskelbtas tenykštėje spaudoje).
Dar vienas segmentas – tarpukariu mano gimtajame Kaune, o tada Laikinojoje sostinėje, leisti atvirukai, sąlygiškai vadintini „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Neturėtų stebinti, kad Vilnius juose įsivaizduojamas turbūt toks, kokį jį galėta prisiminti iš to neilgo laikotarpio, kai jis priklausė Lietuvai. Nedaug atvirukų tepavyksta aptikti iš nacių okupacijos laikotarpio, o labai gausu – sovietmečio. Čia dominuoja bene Jono Kuzminskio graviūros. Iš pastarųjų dešimtmečių laikotarpio mano kolekcijoje gausiausiai atstovaujamas Kazys Kęstutis Šiaulytis.
Tad ekspozicijos visuma leidžia lankytojams atpažinti įvairias Vilniaus dalis bei palyginti, kaip jos atrodė skirtingomis epochomis ir kaip Vilnių siekė, norėjo pavaizduoti įvairaus braižo dailininkai“.
Nuo balandžio iki liepos bibliotekos Meno ekrane (Meno skaitykloje III aukšte) Linos Margaitytės ir Mariaus Krivičiaus juostinių fotografijų serija ATSISVEIKINIMAI.
„Ši nuotraukų serija tai lyg atsisveikinimas su vaikyste – vietomis, kurias matei paskutinį kartą. Tai jautrus žvilgsnis į atsiminimų svarbą žmogaus gyvenime, šiandieniame karo Europoje kontekste bei priminimas mums, kad viską jungia laikinumas.“
Užsukite pamatyti.
Meno ekraną rasite III aukšte laisvalaikio erdvėje šalia Mickevičiaus skaityklos
Vilniaus gimtadienio proga kviečiame į knygos „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ iliustracijų parodą. 2019 metais iliustracijos buvo apdovanotos Knygos meno konkurso teminėje grupėje už originalų istorinio turinio perteikimą vaikams, o 2020 metais gavo Bolonijos vaikų knygų mugės iliustratorių parodos diplomą.
Iliustratorė Lina Itagaki puikiai žinoma įvairaus amžiaus skaitytojams. Ji mėgsta piešti pieštuku, o paskui iliustracijas skenuoti ir skaitmeninti.
Vaikų bibliotekos Vaikystės pievoje balandžio – gegužės mėnesį.
Jau 625-erius metus Lietuvoje gyvenanti tiurkų tauta – karaimai, XIV a. apsigyvenę tarp dviejų pilių dabartinėje Karaimų gatvėje iki šių dienų puoselėja ir saugo kultūrinį savitumą, kalbą, istoriją ir tikėjimą. Kviečiame į Vaikų biblioteką apžiūrėti Trakų meno mokyklos jaunųjų dailininkų parodos, kuri ir skirta šiam puikiam ir didingam jubiliejui paminėti. Įspūdingi tapybos ir keramikos darbai eksponuojami bus iki gegužės mėnesio.
Vaikų bibliotekoje paroda vyksta balandžio mėnesį.
Per 700 metų Vilnius įgavo šimtus naujų veidų. Jų visų atskleisti ir parodyti tiesiog neįmanoma, tad išskyrėme keturis. Pirmasis veidas – architektūra. Vilniuje savo vietą randa įvairiausių stilių pastatai – nuo seniausių iki moderniausių. Užsukite panagrinėti jų paslapčių Po skliautu, iki pat gegužės mėnesio. Šalia rasite ir įvairios literatūros, susijusios su Vilniaus architektūros istorija. Juos galite drąsiai skolintis į namus.
Paroda vyksta erdvėje Po skliautu vasario mėn. – gegužės mėn.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. (8 5) 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.