Dabar aš ramiai papietausiu

„Gimiau 1989-aisiais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti teks­tus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę, kur studijuoju literatūrologijos doktorantūroje, užsiimu įvairiomis kultūrinėmis veiklomis ir gainioju kamuolį jaunųjų humanitarų, menininkų krepšinio komandoje „Egzistenciniai klausimai“.

Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėti, bent truputį sulėtinti įvykius, patirti dabartį“, – Saulius Vasiliauskas.

„Sauliaus Vasiliausko prozoje negirdėti dažnam iš jaunųjų būdingo egzaltuoto literatūrinio riksmo. Pirmoje savo knygoje autorius šneka, būtent, šneka, negarsiu, bet aiškiai artikuliuotu, gyvu, autentišku balsu, o ironija čia – taikli, lyg akupunktūros adatėlės, duriančios be skausmo, su meile“, – knygos redaktorius, rašytojas Vidas Morkūnas.

Viršeliui panaudota Ūlos Šveikauskaitės iliustracija.

Leidyklos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse 2020 m. Saulius Vasiliauskas laimėjo pirmąją vietą prozos kategorijoje.

Šaltinis