Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai poeto Adomo Mickevičiaus vardas suteiktas 1955 metais minint 100-ąsias romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines. Nuo tada bibliotekoje didelį dėmesį skiriame Adomo Mickevičiaus kūrybos ir gyvenimo įprasminimui, poeto knygų ir leidinių apie Adomą Mickevičių saugojimui.
Seniausia mūsų bibliotekos fondo turima Adomo Mickevičiaus knyga yra 1828 metais Peterburge išleistas Adomo Mickevičiaus kūrinio „Konradas Valenrodas“ pirmasis leidimas.
Maištingų, patriotinių idėjų kupina romantinė drama užmaskuota kaip istorinis kūrinys apie senovės lietuvių kovas su kryžiuočiais. Šis kūrinys, gimęs antrosios Adomo Mickevičiaus viešnagės Sankt Peterbuge metu (1827 gruodį–1828 metų vasarį), dėl savo akivaizdžiai subversiško ir maištingo turinio turėjo nedaug šansų būti legaliai publikuotas Rusijoje. Tuo labiau, jog tai kūrinys autoriaus, nuteisto už anticarinę veiklą ir tuo metu vis dar formaliai esančio tremtiniu. Vis tik Adomas Mickevičius nutaria pabandyti.
Išleisti „Konradą Valenrodą“ padėjo pažintys. Pirmiausiai irgi iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusio Peterburgo žurnalisto, leidėjo ir autoriaus, o mums svarbiausia – Carinės Rusijos slaptosios policijos agento – Tadeušo Bulgarino (Tadeusz Krzysztof Bułharyn, 1789–1859) protekcija ir palankaus cenzoriaus užsitikrinimas. Tokiu žmogumi tapo A. Mickevičiaus bičiulio filomato Francišeko Malevskio svainis poetas, vertėjas ir lenkiškosios literatūros Peterburge populiarintojas Bazilijus Anastasievičius (Bazyli Anastasiewicz, 1775–1845). Tokiu būdu leidimas publikuoti greitai buvo išduotas 1827 metų gruodžio 9 dieną.
Tačiau tai dar negarantavo sėkmės. Dramos spausdinimas tapo lenktynėmis su laiku, nes apie bepasirodantį kūrinį informuotas senatorius Nikolajus Novosilcevas (tas pats, kurio Vilniaus universiteto slaptų draugijų tyrimai privedė prie Adomo Mickevičiaus ir kitų filomatų kalinimo ir tremties) apskundė jį. Mickevičius, nebūdamas tikras, ar leidimas spausdinti nebus atšauktas, nutarė bent jau nedideliu tiražu publikuoti knygą pats. Mažas – vos 500 egzempliorių – tiražas buvo išspausdintas Karolio Krajaus spaustuvėje ir iš karto išparduotas. Savo laiškuose Mickevičius gyrė spaustuvę dėl kainos kokybės ir galimybių greitai parduoti tiražą. Dramos tekstas buvo papuoštas Vincento Smakovskio (Wincenty Smokowski, 1797–1876) iliustracijomis.
Informaciją parengė vyresnysis bibliotekininkas-tyrėjas Eduardas Budrys.
Komentarai