Ryškėjantys žodžiai be paukščių giesmės neapseis

Gruodžio 20 d., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekoje įvyko Gintarės Bernotienės monografijos „Apie žodžių sandūros tikslumą: Juditos Vaičiūnaitės lyrikos vertimai ir vertinimai“ pristatymas. Diskusijoje dalyvavo ir nuomonėmis apie poetės kanonizavimą dalinosi literatūrologės doc. dr. Rita Tūtlytė ir dr. Gintarė Bernotienė. Juditos Vaičiūnaitės eiles skaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė.

J. Vaičiūnaitė poetinę karjerą pradėjo 1952 m. publikacija „Jaunimo gretų“ žurnale. Pirmasis poezijos rinkinys „Pavasario akvarelės“ pasirodė 1960 m. Vėliau poetė išleido dar apie dvidešimt poezijos rinkinių, parašė pjesių vaikams, o 1996 m. – vaikystės atsiminimų knygą „Vaikystės veidrody“. J. Vaičiūnaitė – pirmoji lietuvių poetė gavusi Baltijos Asamblėjos ir Vilniaus miesto literatūrinę premiją (už eilėraščių rinkinį „Žemynos vainikas“).

J. Vaičiūnaitės poezijos vertimai į rusų, latvių ir anglų kalbą – visai netyrinėta sritis. Kadangi literatūrologai daugiau orientuojasi į teksto analizes, lyginamųjų vertimų į rusų, anglų, latvių kalbas tyrinėjimas leidžia iš arčiau pažvelgti į kūrybinį palikimą (originalų ir verstinį), suteikti kūriniams naują prasmę.

Taip pat, pasak monografijos autorės G. Bernotienės, autoriaus kūrinių vertimai į kitas kalbas paprastai liudija sėkmingą karjerą ir pripažinimą pasaulinės literatūros horizontuose. Be abejo, tokie vertimai, ypač poetiniai, reikalauja iš vertėjo be galo daug kruopštumo, gebėjimo jausti ir patirti. Tikslumas slypi mažiausiose detalėse. Svarbu išmanyti ne tik literatūrinį pasaulį, bet ir kultūrinį, ideologinį kontekstą. Tai paneigia visuomenėje vyraujančią klaidingą tiesą, jog vertėju gali būti bet kas. 

Visgi, galima sakyti, jog J. Vaičiūnaitės kūrybinis gyvenimas iki šiol slepiasi po šydu – dėl sudėtingo kūrybinio gyvenimo laikmečio (sovietmečio) ir bandymo suderinti literatūrinius polėkius. Lietuvoje prireikė trijų dešimtmečių J. Vaičiūnaitės kūrybai pastebėti ir deramai įvertinti. Nepaisant visų sunkumų, pribloškiančio talento poetė įsitvirtino kaip viena pagrindinių XX a. lietuvių poezijos figūrų.