Pristatyta D. Kalinauskaitės knyga „Skersvėjų namai“

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje pristatytas Danutės Kalinauskaitės novelių rinkinys „Skersvėjų namai“. Susitikime dalyvavusi literatūros kritikė doc. Audinga Pelurytė-Tikuišienė gėrėjosi Danutės Kalinauskaitės novelių daugiaprasmiškumu, tekstais, kurie turi „kalorijų“ ir juos gali skaityti iš naujo, ir iš naujo. Autorė prisipažino, kad rašo lėtai, neskubėdama, vengdama klišių daug dėmesio skiria turinio raiškos formų paieškoms, kad tekstas įgautų unikalias, tik rašytojai būdingas spalvas. Sakinius brauko ir taiso tol, kol supranta, kad geriau ji nebeparašys. Kas nors kitas gal ir galėtų geriau, bet ji – ne. Tai, kad tekstas „skanus“ ji supranta, jei perskaičius sakinį pasijunta lyg gomuriu būtų nuslydusi austrė. Autorė pripažino, kad Lietuvoje jaučiamas stygius stiprių romanistų. Anot jos, lietuviai yra trumpų distancijų bėgikai, tuo tarpu leidėjai visada labiau nori romanų, o ne apsakymų. Tuo tarpu Danutė Kalinauskaitė yra linkusi vadovautis nuostata, kad geriau stiprus apsakymas nei silpnas romanas, nors neatmeta galimybės, kad ateis laikas ir pastarajam žanrui.

Danutė Kalinauskaitė save priskiria patyriminių rašytojų grupei. „Man būtina autentika“, – teigia knygos autorė – „todėl mano novelėse yra juslinių dalykų. Rašteliai prekybos centrų krepšiuose, skalbiniai, šiukšliadėžių turinys yra labai iškalbingi. Situacijos gali būti sąlygiškos, tačiau gyvenimiški dalykai – šokoladinė dirva pavasarį, šaltą žiemos dieną verdantis upės vanduo – turi būti tikri“.

Literatūros kritikė Audinga Pelurytė-Tikuišienė pasidomėjo, kas rašytoją skatina imtis plunksnos. „Dabar rašau iš įdomumo ir žodžių traukos, nes „niežti nagai“, – pagalvojusi atsakė Danutė Kalinauskaitė. Ankstesni kūriniai gimė dėl kitų priežasčių – pirmąją knyga parašyti paskatino jaunatviškas maksimalizmas,  dar viena knyga atsirado itin sunkiu gyvenimo laikotarpiu, kai reikėjo kažkur išlieti susikaupusią įtampą. Rašytoja taip pat pasidžiaugė, kad pasaulio neišvydo antroji knyga ir viskas, kas iš jos liko šiandien, tai tik atgarsiai kituose kūriniuose.

Danutė Kalinauskaitė – viena įdomiausių lietuvių prozininkių – gimė 1959 m. Kaune, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1987 m. pasirodė pirmoji jos knyga „Išėjusi šviesa". Vėliau rašytoja kuriam laikui pasitraukė iš literatūrinio gyvenimo. Po beveik šešiolikos metų pertraukos, 2003-iaisiais, jos apsakymas „Namo" pelnė A. Vaičiulaičio premiją. 2008 m. išleistas antras novelių rinkinys „Niekada nežinai". Knygą puikiai įvertino tiek skaitytojai, tiek kritikai. Autorė buvo apdovanota Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijomis.

Šiose novelėse, kaip įprasta D. Kalinauskaitei, kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Tekstuose yra bent keletas prasminių klodų, pasakojimas labai intensyvus, pakeri kalbos pojūtis, įspūdinga frazių melodika, šviesus humoro jausmas.

Danutės Kalinauskaitės knyga „Skersvėjų namai“ nominuota Metų knygų rinkimuose suaugusiųjų literatūros kategorijoje.