Kviečiame į režisieriaus Justino Lingio dokumentinių filmų peržiūras

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kviečia į režisieriaus Justino Lingio dokumentinių filmų peržiūras ir susitikimus su jų kūrėjais. Laukiame žiūrovų bibliotekos antrame aukšte esančioje Didžiojoje salėje.

Rugsėjo 28 d. 17.30 val.

VILNIAUS GETO GYVYBĖS ARTERIJA

Požemių tinklas antrojo pasaulinio karo metu buvo apraizgęs ne tik Vilniaus senamiestį, bet ir kitas miesto dalis. Juose žmonės slėpėsi nuo nacių persekiojimo, slapta mokė vaikus. Požeminiais perėjimais į Vilniaus getą patekdavo maistas, ginklai, informacija apie padėtį fronte. Požemiai, jungę getą su išoriniu pasauliu, ne vienam padėjo išsigelbėti nuo pražūties.

 HOLOKAUSTO AUKOMS AMINTI

1941 m. vasarą, naciams okupavus Lietuvą, prasidėjo masinis žydų persekiojimas ir žudymas. Žmonės buvo suimami gatvėse, uždaromi į getus, žudomi masinių žudynių vietose.

1990 m. Lietuvoje pradėta Holokausto, kaip didžiulės Lietuvos visuomenės tragedijos, analizė ir žydų genocido aukų atminimo vietų įamžinimas. Rugsėjo 23 d., Vilniaus geto likvidavimo dieną, pagerbiamas visų Lietuvos žydų, nužudytų Holokausto metu Lietuvoje, atminimas.

Spalio 26 d. 17.30 val.

ŽVALGĖ MARCELĖ KUBILIŪTĖ

Marcelė Kubiliūtė (1898-1963) yra legendinė Lietuvos žvalgė ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde.

Lapkričio 23 d. 17.30 val.

KARO SPALVOS. KARTU SU UA 

Keliautojas Gediminas Jasas ruošėsi keliauti aplink Tenerifę, kai pasiekė žinia, jog Rusija užpuolė Ukrainą. Turėdamas bičiulių Ukrainoje ir žinodamas, ką patiria šios šalies žmonės, lietuvis keliautojas savo žygį skyrė Ukrainai ir jos žmonėms. Keliaudamas su Ukrainos vėliava Gediminas skleidė Ispanijoje žinią apie prasidėjusį karą.

Gruodžio 21 d.  17.30 val.

MALANKA. UKRAINIEČIŲ LIAUDIES TRADICIJA
„Malanka“ yra tradicinis ukrainiečių kalėdinių švenčių karnavalinis vaidinimas, kilęs iš pagoniškų ritualų, vėliau glaudžiai susietas su krikščionybe. Ukrainiečių protėviai tikėjo, kad Naujųjų metų išvakarėse (pagal Julijaus kalendorių) į žemę nusileidžia gerosios ir piktosios dvasios. Siekiant apsisaugoti nuo blogio, naktį prieš naujus metus būdavo šokama, valgomi tradiciniai valgiai, giedamos gera linkinčios giesmės.