Įvyko konferencija „Lietuvių kalbos DNR“

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną gegužės 7-ąją Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizavo konferenciją „Lietuvių kalbos DNR“, skirtą lietuvių kalbos dienoms. 

Jau trečius metus iš eilės į bibliotekos salę susirenka lietuvių kalbos dabartimi besidomintys ir ateitimi besirūpinantys žmonės. Pranešimų spektras labai įvairus – nagrinėjami ir kalbos istorijos, ir lituanistikos aspektai. Štai šiemet konferencijoje buvo kalbama ir apie baltų prokalbę, ir apie Chat GPT įtaką kalbai. 

Konferenciją moderavo žurnalistas Šarūnas Dvareckas. 

Kultūrologas Vytautas Jonas Juška konferencijoje pasakojo apie žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko nuveiktus darbus. Gūdžiais spaudos draudimo metais Antanas Macijauskas rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu, mokėdamas net šešias kalbas, publikavo daug vertimų iš kitų kalbų. Šiemet minime 150-ąsias A. Macijausko gimimo metines, tačiau, pasak pranešimo autoriaus, inžinierius mechanikas ir statybininkas, žurnalistas, veikėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas, mokslininkas Antanas Macijauskas yra nepelnytai užmirštas.  

Doc. dr. Vytautas Rinkevičius iš VU Baltistikos katedros konferencijoje susirinkusiems pasakojo apie baltų prokalbę. Visos žinomos baltų kalbos – lietuvių, latvių, prūsų ir kt. – yra kilusios iš bendro šaltinio, prieš kelis tūkstančius metų buvusios kalbos, vadinamos baltų prokalbe. Ši kalba niekada nebuvo nei užrašyta, nei įrašyta, tad neįmanoma sužinoti, kaip tiksliai ji skambėjo. Vis dėlto doc. Dr. Vytautas Rinkevičius konferencijoje sakė, kad  istorinės kalbotyros specialistai, taikydami griežtus mokslinius metodus, jau kuris laikas bando rekonstruoti jos gramatiką, garsų sistemą, žodyną. Pranešime lektorius praktiškai lygino lietuvių ir latvių kalbas, pamėgino atkurti bent dalelę baltų prokalbės.

Audrius Zujus, startuolio „Argyle“ vienas įkūrėjų ir technologijų vadovas, konferencijoje pasakojo apie didelius kalbos modelius, tokius kaip ChatGPT. Lektorius praktiškai padmonstravo, kaip veikia šis populiarusis dirbtinio intelekto įrankis, pasakojo, kur ir kaip jį galima panaudoti.

Žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiosios redaktorės, 2023 metų Kalbos premijos laureatės Ritos Urnėžiūtės pranešimas „Kalbinio kūrybingumo DNR“ sulaukė aktyvios konferencijos dalyvių reakcijos. Prelegentė pasakojo apie kalbos kūrybingumą, pateikė naujadarų pavyzdžių, kurie gimsta reaguojant į tam tikrus visuomenės įvykius. Pavyzdžiui, koronaviruso pandemiją ar Rusijos pradėtą brutalų karą Ukrainoje. Lietuvių kalbos vartotojai yra kūrybingi ir išradingi, nuolat stebinantys gebėjimu naudotis lietuvių kalbos išgalėmis. Tai įrodo nuo 2017 metų kasmet rengiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.

Pranešimą „Kalbos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje“ pristatęs komunikacijos ir vadybos teoretikas prof. dr. Arūnas Augustinaitis sakė, kad šiandien keičiasi pačios kultūros vaidmuo. Kalba įgyja iš esmės kitokį vaidmenį, funkcijas ir raiškas. Daug dėmesio lektorius skyrė kalbos globalizacijai.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aida Savicka konferencijoje skaitė pranešimą tema „Lietuvių kalba kaip kertinis šiuolaikinės lietuviškosios tapatybės akmuo“. Lektorė sakė, kad žmonių sąmonėje vyraujanti tautiškumo samprata visuomet priklauso nuo atitinkamo laikmečio realijų ir iššūkių tautinei bendruomenei. Tad ką šiandien Lietuvos žmonės galvoja apie lietuviškosios tapatybės apibrėžimui svarbius kriterijus ir kalbos reikšmę šiame kontekste? Kokia šių vertinimų dinamika sparčiai globalėjančiame kontekste? Atsakydama į šiuos klausimus dr. Aida Savicka pristatė dviejų reprezentatyvių Europos vertybių tyrimų, atliktų 2008 ir 2017 metais, duomenis. Šie tyrimai rodo, kad nepaisant skaitmeninių technologijų plėtros, tarptautinių kalbų įsigalėjimo ir augančių migracijos srautų daromos įtakos lietuvių kalba tautiečių visuotinai suvokiama kaip esminis lietuvybės dėmuo

Rašytojo, poeto, teatro ir kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio pranešimas vadinosi „Ar gali Lietuvoje nutikti Havajai?“ ir buvo skirtas etnosąjūdžiui.  Vytautas V. Landsbergis kuria filmą apie Zitą Kelmickaitę ir jos bei jos bendražygių organizuotą etnokultūrinį sąjūdį 1980-1990-ais, vedusį į Lietuvos nepriklausomybę. Kas unikalaus, revoliucingo nutiko šiame tautosakos prikėlimo ir garsinimo judesyje? Pasak lektoriaus, mirštanti kaimo kultūra buvo pradėta perkelti į miesto scenas, ieškant jai naujosios gyvensenos. Kartu buvo naikinama priešprieša miestas/kaimas, kuri dabar vėl dirbtinai žiebiama. Kai tapome laisvi, tautosaka, tarsi atlikusi savo misiją, liko tarsi nebelabai reikalinga. Ar tikrai? Kas bus toliau?

Muzikinę programą „Žemaitis Vilniaus miestelie“ susirinkusiems dovanojo istorikas, publicistas, dainuojamosios poezijos atlikėjas Povilas Girdenis.

Teorinius pranešimus konferencijoje praturtino praktiniai užsiėmimai. Rašytojas ir dirbtinio intelekto konsultantas Tomas Staniulis pasakojo apie dirbtinio intelekto įrankius, pasirinkusieji kūrybinio rašymo dirbtuves turėjo progą bendrauti su rašytoja ir komunikacijos specialiste Viktorija Urbonaite. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos specialistės Aušra Gudavičiūtė ir Kristina Karvelytė pakvietė norinčiuosius į edukaciją „Plunksna ir žodis“, kurios metu dalyviai prisilietė prie Adomo Mickevičiaus kūrybos.

„Lietuvių kalbos DNR“ buvo tiesiogiai transliuojama bibliotekos Youtube tinkle. Šiandien kviečiame žiūrėti konferencijos vaizdo įrašą. 

Nuotraukų galerijos autorius – Mindaugas Masaitis.