Auksinis dūminių pirkių tviskesys Vilniaus širdyje

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje birželio 19 dieną duris atvėrė unikali paroda „Šiaudo sakmės“, kviečianti pasinerti į vieną paslaptingiausių ir giliausių lietuviškų tradicijų – šiaudinių sodų rišimą. Tai – vienerių metų intensyvaus, beveik meditacinio darbo rezultatas, kurį pristato Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Klevas“ kūrybinių veiklų dirbtuvių etno grupės sodų rišėjos. Šis amatas, neseniai įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, parodos autorėms tapo giliu dvasiniu virsmu.

Nuo vienos moters užgaidos iki bendruomenės fenomeno

Viskas prasidėjo vos nuo vieno, bet nepaprastai stipraus noro. Klubo narė Ina, užsidegusi idėja kurti sodus, užkrėtė šia mintimi kitas moteris. Likimo ironija – pati Ina parodos atidarymo dieną atsidūrė ligoninėje, tačiau jos dvasia ir užkurta kūrybinė ugnis tvyrojo kiekviename salės kampe.

„Pradžioje buvome tik kelios, norinčių praktiškai nebuvo, – renginio metu pasakojo viena iš organizatorių, – o šiandien mes jau kalbame apie ištisą sodų augintojų bendruomenę“. Pavadinimas „augintojai“ pasirinktas neatsitiktinai. Autorės pabrėžia, kad rišdamas geometrines struktūras žmogus augina ne tik fizinį sodą, bet ir tvarko savo vidinį pasaulį.

 „Susivijusius sodo siūlus išnarplioti nėra lengva – visai kaip ir gyvenimo mazgus išpainioti.“ Jei prie darbo sėsi pilnas rūpesčių ar piktų minčių, šiaudelių pynėje atsiras tik mazgas ant mazgo. Todėl kiekvienas parodoje kabantis eksponatas – tai visiškos ramybės, meilės ir harmonijos rezultatas.

Kosmoso modeliai iš smilgų ir nendrių

Parodoje „Šiaudo sakmės“ lankytojai išvys stulbinančią formų ir medžiagų įvairovę. Nors tradiciškai sodai rišami iš ruginio šiaudo, parodos autorės nepabijojo eksperimentuoti. Čia galima pamatyti trapių kūrinių iš lauko smilgų, masyvesnių ir kietų struktūrų iš nendrių bei reto grožio darbų iš lendrūnų.

Kiekvienas kūrinys turi savo kodą, pavadinimą ir gilią simboliką. Parodoje eksponuojami tokie darbai kaip „Ant sparnų“, „Tarp žemės ir dangaus“ bei mistiškoji „Snaiginė eglutė“. Vienas įspūdingiausių eksperimentų – baltiškas sieninis sodas, kurį autorės juokais ir su pasididžiavimu pakrikštijo „Granata“.

Sodų rišimas sujungė ir kartas. Pačia jauniausia parodos autore tapo mergaitė Marija, kuri į būrelį atėjo kartu su mama ir sėkmingai pristatė savo pirmąjį gyvenime sodą.

Šviesa, tviskanti dūminėje pirkioje

Organizatoriai kviečia parodos lankytojus mintimis persikelti šimtą metų atgal. Įsivaizduokite tamsią, dūminę pirkią, kurioje virš stalo pakabinamas toks auksinis, geometrinis stebuklas. Vos vienas saulės spindulys, prasiskverbęs pro mažą langelį, priversdavo visą erdvę tviskėti ir transformuotis. Sodas buvo tarsi namų saulė, nešanti palaiminimą ir balansą visai šeimai.

Šią magišką atmosferą parodos autorėms padėjo sukurti gausus būrys palaikančiųjų – nuo klubo direktorės Dalios iki ūkininko Kęstučio, kuris išgelbėjo kūrėjas, kai šioms pritrūko šiaudų.

Nepraleiskite progos aplankyti

Paroda „Šiaudo sakmės“ Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10, Vilnius) veiks nuo birželio 19 d. iki liepos 31 d. Ateikite ir pajuskite, kaip šimtmečių tradicija, užrakinta trapiame šiaude, transformuoja modernią erdvę ir priverčia sustoti skubantį pasaulį.

Saulius Barasa