Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė paruoštuką, kaip atsirinkti patikimą informaciją ir nepatekti į dezinformacijos pinkles.
▸ Žinoti apie dezinformaciją ir suvokti, kad gali tapti jos taikiniu, – pirmas žingsnis siekiant apsisaugoti.
▸ Tikrinkite ir kritiškai įvertinkite visą informaciją, randamą žinių portaluose ir socialiniuose tinkluose.
▸ Joje gali būti vadinamųjų giliųjų klastočių (angl. deep-fake), netikrų, suklastotų vaizdų, garso įrašų, netikrų anketų („trolių“). Visada pasitikrinkite, ar kiti patikimi šaltiniai dalinasi šia informacija.
▸ Atkreipkite dėmesį į žiniasklaidos pranešimų datą, autorių, pateikiamą kontaktinę informaciją. Jei šių duomenų nėra (nurodyti ne visi) arba sunku juos surasti, šaltinį ignoruokite. Be to, atkreipkite dėmesį, ar žiniasklaidos pranešimuose šaltiniai aiškiai įvardyti.
▸ Jei susiduriate su sensacinga (emocijas keliančia) informacija (ypač antraštėmis, iššokančiais pranešimais), patikrinkite, ar ji yra paremta patikimais šaltiniais, ar pateikti įrodymai.
▸ Dalinkitės tik ta informacija, dėl kurios esate tikri.
▸ Pastebėję melagingą informaciją, suabejoję dėl anketų tikrumo socialiniuose tinkluose, blokuokite tokias anketas ir praneškite apie tai šių tinklų administratorių įdiegtomis priemonėmis.
▸ Skirkite žinias nuo nuomonių: žinios – faktai, nuomonės – (faktų) vertinimas.
▸ Neskubėkite komentuoti. Patikrinkite, ar savo komentarą galėsite redaguoti arba pašalinti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos komunikacijos asociacijos patarimai, kaip atpažinti melą, propagandą ir dezinformaciją socialiniuose tinkluose.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. (8 5) 262 5570, el. paštas: [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.
Komentarai