Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos | Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Kviečiame

Pradžia

Veiklos

Kviečiame

Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.

Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose

Gražinos Murelytės-Ajauskienės tapybos paroda „Neregima tikrovė"

Nuolat grįžtu prie klausimo – apie ką kalbėti tapyboje? Dailėje daug kalbama apie formą, originalumą, naujumą, siekiama nustebinti ar net šokiruoti. O aš, žvelgdama į šį įvaizdžių ir idėjų pasaulį, vis dažniau klausiu savęs, kokia yra mano vieta jame. Renkuosi nesivaikyti madų. Tapyboje noriu kalbėti apie tai, kuo pati gyvenu, kas man svarbu ir kas per daugelį metų tapo mano vidinės patirties dalimi.

Mano kūryboje vis daugiau vietos užima temos, kylančios iš rimtos katalikų tikėjimo praktikos. Tikiu, kad greta mums regimo pasaulio egzistuoja kita – neregima, dvasinė tikrovė, kuri nėra mažiau reali vien todėl, kad jos negalime pamatyti akimis. Būtent todėl savo parodą pavadinau „Neregima tikrovė“.

Šiandien, kai žmogaus dėmesį vis labiau užpildo pramogos, materialūs siekiai ir įvairios ideologijos, man svarbu priminti tai, kas lengvai pamirštama – žmogaus sielą, jos kilmę ir amžinąjį likimą. Tikiu, kad menas gali ne tik estetiškai veikti, bet ir pažadinti klausimą apie tai, kas yra anapus kasdienio matomo gyvenimo.

Didelę mano kūrybos dalį sudaro Fatimos apsireiškimų ciklas. 1917 metais Portugalijoje trims vaikams – Liucijai, Pranciškui ir Jacintai – apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Šie įvykiai man tapo ypatingu liudijimu apie neregimą tikrovę, kuri prasiveržia į regimąjį pasaulį. Todėl cikle tapau ne tik patį apsireiškimą, bet ir žmogaus laukimą, baimę, tikėjimą bei atsivėrimą tam, ko jis negali paaiškinti vien materialiais dalykais.

Viename paveiksle vaizduoju žmonių eiseną per lietų, laukiančią apsireiškimo. Kitame – Švenčiausiosios Mergelės Marijos parodytą pragaro viziją, kurioje žmogus susiduria su savo pasirinkimu ir amžinojo likimo paslaptimi. Trečiajame – saulės stebuklą, tapusį regimu ženklu didžiulei žmonių miniai. Šiuose darbuose mane domina ne istorinio įvykio iliustravimas, bet riba tarp to, ką matome akimis, ir to, ką galima suvokti tik dvasine patirtimi.

Kiti parodos kūriniai gimė iš mano pačios patirties. Vaizduoju piligriminį žygį iš Trakų į Pivašiūnus, kuriame dalyvavau kartu su katalikų tradicijos žmonėmis, taip pat maldos akciją „Lietuva meldžiasi“, kurioje dalyvauju nuo 2022 metų rudens. Ėjimas, bendruomenė, viešai kalbamas Rožančius, malda už Lietuvą ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo prašymas mano paveiksluose tampa ne kasdienybės dokumentika, bet tikėjimo liudijimu.

Todėl mano paveiksluose žmogus, gamta, šviesa, vanduo, kelias, minia ar architektūra dažnai įgyja simbolinę prasmę. Jų materialumas yra sąlyginis – man svarbiau ne tiksliai atkurti regimą pasaulį, bet perteikti būseną ir dvasinę erdvę. Spalva, šviesa ir potėpis tampa priemonėmis kalbėti apie tai, ko neįmanoma tiesiogiai parodyti.

Šioje parodoje kviečiu žiūrovą ne tik žiūrėti į paveikslus, bet ir sustoti, įsiklausyti, pabandyti pažvelgti giliau. Galbūt už regimo pasaulio yra daugiau, negu kasdien pastebime. Neregima tikrovė prasideda ten, kur žmogus išdrįsta klausti apie tai, kas yra amžina, tikra ir pranoksta jį patį.

Parodą rasite Parodų salėje rugsėjo 21–spalio 10 d.

Astos Keraitienės tapybos paroda „Berniukas"

Personalinė Astos Keraitienės tapybos paroda „Berniukas“ – tai jautrus žvilgsnis į vaikystės pasaulį, kuriame susipina trys laiko dimensijos: vaikų patirtys, mamos stebėjimas ir jos pačios vaikystės emocijų atgarsiai. Ši kūrinių serija - tarsi suaugusiojo žmogaus bandymas prisiminti, suprasti ir iš naujo išgyventi tą vidinį vaiką, kuris vis dar tyliai gyvena viduje.

Kiekvienas paveikslas – tai emocinė miniatiūra, užfiksuojanti vaikystės būsenas: smalsumą, tylą, žaidimo rimtį, pasaulio stebėjimą. Mamos žvilgsnis į savo vaikus tampa tarsi savo paties vaikystės analizės veidrodžiu – per jų gestus, tylą, žvilgsnius ji atranda save ir suvokia, koks trapus yra laikas. Paveiksluose tos akimirkos sustingsta ir įsiprasmina kaip atmintis, kuri niekada iki galo neišblėsta.

„Berniukas“ – tai tylus dialogas tarp motinos ir vaikų, tarp praeities ir dabarties. Tai pasakojimas apie meilę, laiką ir akimirką, kurią norisi sustabdyti, kad ji išliktų visada, bent drobėje.

Apie autorę:

Tapytoja gimė 1971 m. Rokiškyje, baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio trikotažo apipavidalinimo specialybę, taip pat Panevėžio kolegijos Kultūrinės veiklos vadybos studijas. Nuo 1997 m. Rokiškio dailininkų klubo „RODA“ narė. Nuo 2017 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

Dalykinės literatūros erdvėje III aukšte iki spalio 31 d.

Yousef Nouraie paroda „Metamorfozė“

Bibliotekos languose eksponuojama Yousef Nouraie paroda „Metamorfozė“. Yousef Nouraie yra skulptorius ir perdirbto meno kūrėjas.

Apie menininką:

Yousef Nouraie – iš Irano kilęs menininkas, gyvenantis Vilniuje. Savo kūryboje jis daugiausia naudoja vielą, medį, metalą, rastus objektus ir perdirbtas medžiagas.

Menininkas tyrinėja paslėptą daiktų potencialą ir kviečia žiūrovą iš naujo pažvelgti į vertės, grožio bei kūrybiškumo sampratas. Inžinerinis išsilavinimas ir gilus domėjimasis menu formuoja jo kūrybinį požiūrį, kuriame susijungia konstrukcinis mąstymas, eksperimentavimas ir asmeninė patirtis.

Yousef Nouraie kūriniuose dažnai atsiskleidžia žmogaus santykio su gamta, tapatybės, laisvės, pokyčio ir aplinkos temos. Jo skulptūros tampa tarpine erdve tarp medžiagos ir idėjos, tarp to, kas jau egzistuoja, ir to, kas dar gali gimti.

Išsamiau: https://creativearts.studio/about/

Apie parodą:

Ši ekspozicija pasakoja apie žmogų, atsidūrusį tarp praeities ir ateities, tarp baimės ir vilties, tarp griūties ir naujo pradėjimo. Kūriniuose žmogus kartais susilieja su gamta, kartais ant savo pečių neša gyvenimo naštą, kartais siekia pakilti, o kartais lieka pakibęs tarp pabaigos ir pradžios. Kiekviena skulptūra pasakoja savitą kelionę, kurios esmė – ne galutinis tikslas, o pats virsmo procesas.

Šių kūrinių eksponavimas bibliotekos languose papildo parodos idėją. Langas tampa riba tarp vidaus ir išorės – vieta, kur praeivis, net neužėjęs į pastatą, gali sustoti, pažvelgti, susimąstyti ir atrasti savo interpretaciją tarp metalo linijų, medžio faktūrų bei tuščios erdvės.

Menas dažnai ne pateikia atsakymus, o kelia klausimus. Ši kolekcija kviečia apmąstyti pokytį, viltį, žmogaus ryšį su gamta ir mūsų atsakomybę už pasaulį, kurį kuriame kartu.

Parodą rasite bibliotekos languose iki spalio 30 d.

Komikso „Ignacio nuotykiai ir kelionės 1 dalis“ iliustracijų paroda

XIX amžiuje kuklus mokslininkas Ignotas Domeika (1802-1889) savo atradimais pakeitė Čilę. Geologas iš Lietuvos čia tapo visų mylima asmenybe, gerbiamu mokslininku, pripažintu UNESCO. Ignacy Domeyko vardu Čilėje pavadintos gatvės, mokyklos, kalnagūbris, uolienos, dangaus kūnai, net dinozauras. Deja, istorinėms aplinkybėms susiklosčius, Ignotas Čilėje yra laikomas lenku, nors savo memuaruose kartoja esąs lietuvis.

Išgirdęs šią istoriją, iliustratorius Mille Carrasco nusprendė grąžinti ją mums, lietuviams. Kuriama komikso apie Ignotą Domeiką trilogija: pirmoji dalis pasakoja apie jaunystę ir sukilimą, antroji – pabėgimą iš nelaisvės ir gyvenimą Paryžiuje, o trečioji – gyvenimą Čilėje, mokslinius atradimus.

„Ignacio nuotykiai ir kelionės" 1 dalis. Sukilimas

Komiksų knygos pirmoji dalis buvo išleista 2026 metų pavasarį, o šiandien parodoje galite žvilgtelėti į kelias iliustracijas ir kūrybinio proceso užkulisius. Pirmoje komikso dalyje pasakojama apie sukilimo sūkuryje esantį jauną Ignotą, jo susitikimus su istorinėmis asmenybėmis – Emilija Pliateryte, Adomu Mickevičiumi, generolu Antanu Gelgaudu ir kt. Herojai tikri, istorija tikra ir paremta Ignoto Domeikos prisiminimais „Mano kelionės”.

Apie iliustratorių Mille Carrasco:

Čilės kilmės grafiti menininkas užaugo Švedijoje, komiksus piešia nuo vaikystės. Mille dirba iliustratoriumi „Ericsson“, prisidėjo prie „Swedbank“ skaitmeninio įvaizdžio, kuria logotipus ir vizualinį identitetą Švedijos muzikos, maisto ir mados prekių ženklams.

Šiandien Mille vaikystės svajonė piešti komiksus tapo kasdieniu darbu – jis kuria iliustracijas ir „Ignacio Adventures“ trilogiją.

https://www.kulturabanguoja.lt/

www.ignacioadventures.com

Parodą rasite Komiksų skaitykloje (III aukšte).

Eglės Lekevičiūtės iliustracijų paroda knygai „Jokio jokio tvano“

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veikiančioje parodoje eksponuojamos Eglės Lekevičiūtės iliustracijos, sukurtos Audros Baranauskaitės paveikslėlių knygai „Jokio jokio tvano“. Tai – 2024 m. leidyklos „Tikra knyga“ išleistas eiliuotas pasakojimas apie pasaulio virsmą. Kūrinyje jautriai ir žaismingai atskleidžiama trapaus ir nelabai saugaus pasaulio nuojauta: potvyniai, karai, miškų gaisrai, pakilusi oro temperatūra tapo mūsų kasdienybe.

„Jokio jokio tvano“ – pirmoji tarpdisciplininio meno lauke veikiančios kūrėjos Eglės Lekevičiūtės iliustruota knyga. Kaip teigia autorė, leidiniui būdingas iliustravimo stilius pradėjo formuotis dar mokyklos laikais, piešiant sąsiuvinių paraštėse.

Eglė Lekevičiūtė (g. 1987) studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo fotografijos ir medijų meno magistro laipsnį. Menininkė priklauso Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungai, yra surengusi penkias personalines parodas, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje. Nuo 2013 m. dirba su jaunimu ir vaikais Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, paraleliai kurdama interaktyvias instaliacijas, scenografiją, fotografijas.

Viena iš Eglės Lekevičiūtės kūrybinės veiklos sričių – vaikams skirtų interaktyvių parodų kuravimas, prisidėjimas prie šių parodų įgyvendinimo. Tarp jų – Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje kuruotos parodos „Jokio jokio tvano“ (2025), „Gedimino sapnas“ (2023), „Paukščiai“ (2022), „Miškas“ (2018) ar vaikams skirtos parodos „Ežeras pilnas žvaigždžių“ (2021) tekstilinės dalies techninis įgyvendinimas MO muziejuje.

Paroda eksponuojama Vaikystės pievoje iki rugsėjo 30 d.

Vilniaus vaizdų fotografas Janas Brunonas Bulhakas

2026 m. spalį minimos žymiausio XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografo, Vilniaus fotoklubo įkūrėjo, Stepono Batoro universiteto (dabar Vilniaus universitetas) dėstytojo Jano Brunono Bulhako 150-osios gimimo metinės.

Parodoje pateikiami svarbiausi fotografo gyvenimo ir kūrybinės veiklos faktai, eksponuojami Jano Bulhako fotografijų albumai. Paroda iliustruota nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis iš fotografui skirtų leidinių, ekultūros, LIMIS, Lenkijos duomenų bazės Szukaj w archiwach, kitų šaltinių.

Parodą parengė VAVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė.

Paroda eksponuojama II aukšte laisvalaikio erdvėje šalia Vilnistikos skaityklos.

Dainoros Vasiliauskaitės iliustracijų paroda Dianos Danės knygai „Oi lijo lijo“

Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veikiančioje parodoje eksponuojamos Dianos Danės eilėraščių knygai „Oi lijo lijo“ Dainoros Vasiliauskaitės sukurtos iliustracijos ir eskizai. Tai – antroji poetės eilėraščių knyga vaikams, kurios eilutėse apsigyveno ir jau žinomi pasakų personažai, ir tie, kuriuos autorė sukūrė tam, kad lietingą rudenį ar žvarbią žiemą būtų taip pat šviesu kaip ir gintarinę vasarą.

„Oi lijo lijo“ – pirmoji Dainoros Vasiliauskaitės iliustruota knyga. Šiuo metu eskizus antrajai savo iliustruojamai knygai ruošianti kūrėja pasakoja potraukį dailei jutusi nuo mažumės: „Kiek save atsimenu, nuo pat mažens ištisas dienas piešdavau. Augau menininkų šeimoje, visada girdėjau skambančią muziką. Mano pirmoji dailės mokykla buvo menų studija „Žaismas“, kur dabar pati vaikams vedu dailės pamokas. Vėliau baigiau Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, kurioje supratau, kad šis menas – mano kelias. Tapybos, piešimo ir kompozicijos įgūdžius dvejus metus tobulinau Vilniaus dailės akademijos parengiamuosiuose kursuose, dabar mokslus tęsiu jau kaip studentė. Mane domina iliustravimas, personažų kūrimas, video menas ir fotografija“.

Paroda eksponuojama Vaikų bibliotekos Mažojoje galerijoje iki rugsėjo 30 d.

Moišės Kulbako 130-mečiui skirta leidinių paroda

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vilnistikos skaitykloje nuo rugpjūčio 11 d. eksponuojama leidinių paroda, skirta jidiš kalba rašiusiam poetui Moišei Kulbakui (Moyshe Kulbak, 1896 03 20–1937 10 29), kurio gimimo 130-ąsias metines šiemet minime.

Jo plunksnai priklauso žodžiai apie mūsų sostinę: „Kiekviena siena – pergamentas, kiekvienas akmuo – šventas raštas“. Tai eilutė iš eilėraščio „Vilnius“ (1923, vertė Alfonsas Bukontas).

M. Kulbakas laikomas gilaus intelekto ir didžios dvasios kūrėju, savo knygose sulydęs kabalos filosofiją, žydų folklorą su Vakarų Europos mintimi bei literatūros mentalitetu. M. Kulbako kūryba daugeliu atžvilgių yra Lietuvos žydų literatūrinio modernizmo sintezė.

2004 m. Vilniuje, ant namo Karmelitų g. 5, buvo atidengta Gitenio Umbraso sukurta memorialinė lenta, kurioje lietuvių ir jidiš kalbomis parašyta, kad čia gyveno „Didis žydų poetas Mošė Kulbakas“. Šiame name poetas gyveno 1926-1928 m.

Kaip keista, kad šiais jubiliejiniais Moišės Kulbako metais avarijos metu nugriauta Romualdo Kvinto skulptūra „Vandens nešėjas“, stovėjusi Vilniaus Lydos ir Kėdainių gatvių sankryžoje, buvusio žydų kvartalo teritorijoje, įkvėpta Moišės Kulbako kūrybos.

Tačiau tais pat metais archeologinių kasinėjimų metu atidengtos puošnios buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos grindys, praskleidžiančios dingusio žydiškojo Vilniaus, Lietuvos Jeruzalės, paslapties šydą...

Parodą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Aušra Gudavičiūtė. Kviečiame apžiūrėti!

Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje.