Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. 8 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Mokėsi Vilniaus dailės akademijoje freskos mozaikos specialybės. Pagrindinė kūrybos sritis – monumentalioji tapyba. Įgyvendinti kūriniai Trakų ir Medininkų pilyse bei kitose viešose ir privačiose erdvėse.
Daugiau kaip dešimt metų yra viena iš „Slaptosios Piešėjų Draugijos" parodų organizatorių, dalyvė ir kuratorė.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1999 m.
Apie parodą:
„Slaptoji Piešėjų Draugija" – tai grupė profesionalių menininkų, kurie buriasi bendrai veiklai – piešti modelius iš natūros. Šioje ekspozicijoje atrinkti piešiniai sukurti trumpųjų sesijų metu: ne ilgiau 20 min. Toks „ekstremalus" piešimas reikalauja specifinių įgūdžių ir greitos reakcijos.
Žmogaus piešimas iš natūros yra atskiras skyrius meno istorijoje, susijęs su nuolatine kova dėl menininko teisės laisvai kurti ir viešinti savo kūrybą. Vertinu ir branginu galimybę matyti, traktuoti ir interpretuoti tai, kas daugeliui yra labai asmeniška – apnuogintą žmogaus kūną. Tačiau vaizduojamojo meno pasaulyje mažiau svarbu, ką kas vaizduoja, labiau rūpi – kaip tai padaryta. Piešti žmogaus figūrą iš natūros, manyčiau, sudėtingiausias menininko meistriškumo išbandymas. Piešinys gali būti anatomiškai teisingas, bet nuobodus, neišraiškingas. O kitas, gal ir ne be priekaištų, bet unikalus, charizmatiškas, įsimintinas. Modelių vaidmuo procese itin svarbus, jie yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis, nors, pripažįstu, man ne visi modeliai vienodai įdomūs. Neginčytinai įdomus lieka pats piešimo procesas. Kuo sudėtingesnis rakursas ar netikėta poza, tuo didesnis azartas išspręsti galvosūkį, pateikti savo paprastą, aiškų, įtaigų variantą.
Iryna Rogovets, menininkė is Ukrainos, yra įsitikinusi, kad menas yra dar vienas instrumentas ugdyti ir auginti visuomenę. Savo menu Iryna kalba jai svarbiomis temomis ir tikisi, kad tos temos per jos darbus palies kitus. Parodoje išvysite Irynos tapybos kūrinius, persmelktus šių dienų karo Ukrainoje realybės.
Dėmesio! Visi parodoje esantys tekstai yra jautraus turinio, galintys sutrikdyti ar sukelti traumas. Maloniai siūlome neskaityti šioje parodoje eksponuojamų darbų tekstų, jei nesate tikri, jog juose pateikta informacija jums nepakenks.
///
EN. Iryna Rogovets is a selfought artist from Ukraine. She sees art as an instrument to educate and shape society; not only the instrument for an artist to expres oneself. Through the art we must speak about topics, which are neglected nowadays. There must be no definition as a “hate speech” topics, when we are talking about reality of the war in Ukraine, caused by Russia.
Warning! All the texts in this exhibition have sensitive content, which can disturb or bring traumas. We are kindly offering you to avoid reading the exhibited texts, if you are not sure that this information will not harm you.
Parodą kviečiame lankyti iki kovo 30 d. Dalykinės lit. erdvėje, iII a.
Mums labai malonu pristatyti kolegės, Lazdijų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Vaivos Malinauskienės keramikos darbų parodą. Štai ką autorė pasakoja apie save:
„Buvau ir esu kaimo vaikas, bet jau vaikystėje mano sąmonėje reiškėsi sąvoka – kaip gražu. Pagaudavau save, užsisvajojusią basakoję baltaplaukę mergytę, brendančią ankstyvą rytmetį per rasą į tolimiausią ganyklos kampą ir mąstančią, kiek daug gyvybės, jėgos ir spalvų mane supa. Gebėjimas pastebėti tai, kas gyva, tikra, paprasta ir gražu kilo jau tada. Nors augau tuometinio Lietuvos kaimo realybėje, visada buvau labai laiminga, laisva ir svajojanti. Niekada nemąsčiau, kad galėčiau būti kūrėja, menininke – gal trūko drąsos, gal pasitikėjimo savo jėgomis, o ir mokytis meno mokykloje nebuvo galimybių. Tačiau kūriau visur ir visada. Estetikos pojūtis reiškėsi kiekvienoje mano priliečiamoje detalėje. „Profesionaliai“ teptuką į rankas paėmiau 2007 metais, pravėrusi tapytojos Eglės Velaniškytės tapybos studijos duris. Tada prasidėjo mano kelionė savo svajonės link. Buvo daug baimės, daug nežinios, bet tapymas mane išlaisvino. Bijojau, bet tapiau. Tai, ką matau. Tai, kas mane supa. Tai, kas man gražu. Be jokio išankstinio noro įtikti, patikti, ar net kažkam parodyti savo kūrinius. Tapiau, nes tais momentais tarp manęs, drobės ir mano teptukų įsivyraudavo vientisumas ir harmonija. 2008 - 2009 metais lankiau VDA Atvirąją dailės, dizaino ir architektūros mokyklą, sustiprinto akademinio piešimo klasę. Prof. Rimvydas Mulevičius ir doc. Raimondas Žiupka suteikė pasitikėjimo valdant pieštuką.
2012 m. susidomėjau kinų tapyba – patraukė nauji tapybos būdai, naujos medžiagos ir priemonės. Taip mano kelyje atsirado kinų tapybos studija „Banbuko sodai“ su puikia mokytoja Elena Voveriene, kinų tapybos studijas baigusia Kinijoje. Kinų tapyba – tai savotiška meditacija ar meno terapija, ji sustabdo pašėlusį laiko tempą, padeda susitelkti į save, į čia ir dabar.
Esu smalsi ir traukia neišbandyti dalykai, tad, kolegei atsivedus į suaugusių neformalaus švietimo keramikos pamokas Marijampolės meno mokykloje, likau mokytis net ketverius metus. Patiko... Visad mėgau liesti rankomis žemę, o jausmas, kai šaltas molio gabalas šyla nuo tavo rankų ir virsta tvarkinga konstrukcija, yra svaiginantis.
Ilgą laiką didžiausiais mano darbų kritikais, vertintojais ir patarėjais buvo mano šeima – mano vyras ir du mūsų vaikai. Jų natūralus žavėjimasis, o kartais ir sveika kritika buvo didžiausia paskata nesustoti ir ugdyti savyje tikėjimą, jog tai, ką darau, išreiškia mane, mano mintis ir vizijas. Esu dėkinga savo vyrui, kuris visada palaiko ir skatina mano norą ir idėjas kurti, suteikia laisvę ir visą reikalingą paramą.
Menas – tai išraiška. Menas – tai bendravimas. Vienaip ar kitaip atsiranda noras pasiekti kitą žmogų ir pasidalinti. Jei tapybos parodų esu surengusi keletą, tai keramikos – ši pirmoji. Tapydama ir lipdydama leidžiu sau kurti taip, kaip noriu – paprastai, moteriškai, lengvai. Man kūryba – savotiška meditacija, susikaupimas, nusiraminimas, tarsi grįžimas prie moteriškumo ištakų. Tai tylus protestas prieš begalinį šių dienų tempą ir moderniosios visuomenės standartus, į kuriuos net patys nejaučiame, kaip įpuolame stačia galva. Veisiejų apylinkės, Ilgio ežero miškas, savo rankomis sukurtų gėlynų grožis, ramybė ir gamtos alsavimas yra mano kūrybos pamatas. Tai mane žavi. Tai mane įkvepia“.
Paroda eksponuojama bibliotekos languose iki kovo 30 d.
Indrės Budreckytės akvarelės paroda STEBĖTI ATRASTI PAJAUSTI yra lyg pasakojimas - akvarelinė kelionė, kurioje tarsi nesibaigiančiame eskize augalų kodais persipina asmeninė patirtis ir jausmai.
Indrė Budreckytė Budnikienė: „Šiose kompozicijose aš atsisakau išbaigtumo. Leisdama piešiniui tarsi nebaigtam eskizui drąsiai sklęsti erdvėje, sykiu priimu ir savo netobulumą. Kaip tik čia, neišbaigtume, nauju žvilgsniu atrandu įsiprasminimą ir atspirties tašką naujai kūrybinei kelionei. Parodoje kviečiu stebėti, atrasti, pajausti. Savaip, savitu žvilgsniu, pasinerti į augmenijos grožio ir paslapties gilumas. Skiriu kiekvienam, neabejingam bundančios gamtos alsavimui“.
Indrė Budreckytė Budnikienė
Autorė kviečia kartu stebėti, pajausti ir atrasti.
Bibliotekos Didžiojoje salėje veikia stendinė paroda „Lietuvos kelias į nepriklausomybę". Parodoje eksponuojamos fotografo Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos. V. Daraškevičius pasakojo Sąjūdžio laikais stengęsis nepraleisti nė vieno didesnio renginio, visur aktyviai dalyvavęs ir fiksavęs žmonių veidus, – juose atsispindėjo visos to meto nuotaikos. Parodoje taip pat galėsite pamatyti leidinių apie Sąjūdžio laikotarpį bei išsamią to periodo kelio į Nepriklausomybę chronologiją.
Paroda skirta Prūsijos filosofo, klasikinės vokiečių filosofijos pradininko Imanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms.
Visas filosofo gyvenimas susijęs su Karaliaučiumi. I. Kantas gimė 1724 metų balandžio 22 dieną. Mokėsi Karaliaučiaus universitete, dirbo profesoriumi ir rektoriumi, universitetui suteiktas Imanuelio Kanto vardas. I. Kantas mirė 1804 metų vasario 12 dieną ir palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
I. Kanto protėvių šaknys – Klaipėdos rajone, Kantvainių kaime. I. Kantas gynė Prūsų lietuvių, taip pat ir kitų Prūsijos valstybėje gyvenusių tautų, teisę mokyklose ir bažnyčiose vartoti savo gimtąją kalbą.
Parodoje pristatoma dalis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vilnistikos fonde saugomų Vilniaus vaizdų atvirukų, kurių sukaupta kiek per 200. Juose miestas dažnai atpažįstamas, tačiau ne rečiau priverčiantis ir nustebti. Kartu tai ir žmonių istorijos, keliavusios per Europą atvirlaiškių tekstuose, ir fotografų užfiksuoti miesto vaizdai, reprezentuojantys Vilniaus grožį.
Upė – neatsiejama Vilniaus miesto dalis, aprūpinusi vandeniu bravorus, pirtis ir skalbyklas, odininkų dirbtuves, malūnus ir audeklų apdirbimo įmones. Upės – tai ir miesto gynybinės sienos, ir svarbus tarptautinis vandens kelias. Jų kaimynystėje augo miestas – bažnyčių bokštais įsirėmęs į dangų, mūrų šešėliais ir grįstomis gatvelėmis kūręs (ir tebekuriantis) įspūdingą panoramą, atsiveriančią nuo kalvų, net iš trijų pusių supančių miestą. Ir šioje panoramoje neatsiejami Neries vingiai ir Vilnios čiurlenimas. Ir taip upė sveikina jauną Vilnių su 701-uoju gimtadieniu!
Parodą parengė VAVB vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Giedrė Saulienė.
Paroda eksponuojama II aukšte, Poilsio erdvėje prie Vilnistikos skaityklos
Kodėl kai kurie žmonės tampa nusikaltėliais? Kodėl vieni elgiasi pagal savo įsitikinimus, kas yra teisinga, o kiti tuo tarpu pasiduoda minios įtakai?
Timothy Snyderis ir Nora Krug ieško atsakymo į šį ir kitus klausimus knygoje „Apie tironiją. Dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“.
Autoriai pasitelkia fašizmo ir komunizmo istoriją praėjusio amžiaus Europoje bei susieja ją su dabartimi. To paties pavadinimo paroda taip pat nagrinėja minėtus klausimus ir leidžia tiesiog pasinerti į knygą. Ji kviečia pabandyti praktiškai įsijausti į galimus žmonių vaidmenis įvairiose situacijose bei įvertinti savo veiksmų galimybes.
Paroda skirta paaugliams, suaugusiems ir vaikams. Po sėkmingos premjeros Vilniaus knygų mugėje 2023-ųjų vasarį paroda buvo papildyta interaktyviais formatais moksleiviams, kuriuos sukūrė Valstybės pažinimo centro edukatoriai.
Organizatorius: Goethe’s institutas Lietuvoje; Partneriai: Leidykla HUBRIS, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka; Parodos iliustracijos: Nora Krug; Parodos dizainas ir architektūra: Agnė Dautartaitė-Krutulė, Emilė Krutulytė, Mantas Janauskas.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje erdvėje „Po skliautu“ iki birželio 29 d.
Paroda „Muzika smaližiams“ parengta pagal to paties pavadinimo Anna Czerwińska-Rydel knygai „Muzika smaližiams“ (lenk. „Co tu jest granne?“) dailininkės Katarzyna Bogucka sukurtas iliustracijas.
Nuotaikingos ir netikėtai rožinės iliustracijos Vaikystės pievos sienas puoš iki pat kovo mėnesio. Parodos iniciatorius – leidykla „700 eilučių“.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Vaikystės pieva.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. (8 5) 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.