Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas (KOG) Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliko tyrimą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Juo siekiama stebėti gyventojų dalyvavimo kultūros veiklose lygį, kultūros prieinamumo ir kokybės vertinimą. Naujausiasis gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimas pasižymi išsamumu – detaliai analizuojama 10 apskričių ir 6 didžiųjų miestų kultūros vertinimo situacija, tyrimo metu buvo apklausti net 3163 Lietuvos gyventojai.

Vienas didžiausių kultūros tyrimų Lietuvoje

Reprezentatyvus Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas atliekamas nuo 2014 metų kas trejus metus. Dalyvavimas kultūroje aptariamas per kelis pjūvius arba sritis, t.y., dalyvavimas saviveiklinėje arba mėgėjiškoje veikloje, gyventojų socialinis dalyvavimas arba savanorystė, naudojimasis kultūros paslaugomis ir kultūros produktais. KOG instituto tyrimų ir įžvalgų vadovė Rūta Matulaitienė ir KOG instituto tyrimų ir analitikos vadovė Agnė Ambrazevičienė aptarė tyrimo rezultatus nuotolinio pristatymo metu.

Rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atstovės pabrėžė, kad tyrimas išsiskiria ne tik praplėsta imtimi, bet ir papildoma dalimi, kurioje siekiama aptarti  2020 m. kovo 16 – birželio 16 d. karantino, įvesto dėl COVID-19 plitimo, poveikį gyventojų kultūrinei elgsenai (kaip kultūra prisideda prie gyventojų rutinos). Tyrime taip pat išsamiai analizuotas kultūros prieinamumo ir kokybės vertinimas Lietuvoje ir šalies regionuose.

Dalyvavimas kultūrinėse veiklose per kūrybinę saviraišką

Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai gyventojai įsitraukia į vizualiųjų menų, amatų ir architektūros sričių veiklas, auga ir veiklų, susijusių su kultūros paveldu populiarumas. 45 procentai gyventojų patvirtino, jog patys dalyvavo kokioje nors kultūrinėje veikloje per 12 mėnesių iki 2020-ųjų pavasario karantino. Paaiškėjo, kad didžiausia dalyvaujančiųjų kultūroje dalis – Vilniaus apskrityje (įskaitant Vilniaus miestą 51%, neįskaitant – 56 %). Lyginant su ankstesniais gyventojų dalyvavimo kultūroje tyrimais matoma, kad 2020 metais įsitraukimas į bibliotekų veiklas taip pat pakito – išaugo nuo 2 iki 7 procentų.

2020 – tieji savanoriškos veiklos augimo metai

Per praėjusius metus dvigubai ypač padidėjo žmonių, kurie įsitraukė į socialines-kultūrines veiklas, skaičius (nuo 2014 m. ir 2017 m. - 10%). Penktadalis respondentų (21 %) socialiai dalyvavo kultūroje. Tyrimo pristatymo metu pažymėta, kad prie kultūros organizacijų veiklų aktyviausiai prisidėjo Panevėžio ir Alytaus apskričių gyventojai. Pastarieji dažniau socialiai įsitraukia į vizualiųjų menų ir amatų veiklas (Alytuje - 24 % lyginant su 15 % visų gyventojų).

Kultūros sričių vartojimas stebina skaičiais

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai yra aktyvūs kultūros vartotojai. Maždaug 8 iš 10-ies gyventojų per 12 mėn. iki 2020 m. pavasario karantino lankėsi arba nuotoliniu būdu žiūrėjo scenos menų renginius, gyvai arba virtualiai lankė kultūros paveldo objektus. Daugiausia gyventojų, vartojančių kultūrą gyvai – Panevėžio ir Alytaus apskrityje. Štai bibliotekų paslaugomis naudojosi 39 % gyventojų (35 % lankėsi bibliotekoje).  69 % apklaustųjų tarp kitų kultūros produktų išskyrė tai, kad skaitė knygas. Regioninėje statistikoje matoma, kad į viešąsias bibliotekas dažniausiai užsuka gyvenantys Panevėžio apskrityje (57 %, neskaitant Panevėžio miesto) ir Utenos apskrityje (53 %). Tačiau tyrimo pristatymo metu pasidžiaugta Alytaus miesto gyventojų skaitymo rodikliais. Šio regiono gyventojai yra vieni daugiausiai skaitančių knygas (83 %).

Kultūros pasiekiamumas ir kokybė vertinama palankiai

2020 m. gerokai didesnė dalis gyventojų mano, jog įvairių kultūros sričių prieinamumas ar kokybė nepakito. Mažiausias kultūros paslaugų kokybės rodiklis išskiriamas  – Klaipėdos, Telšių ir Utenos regionuose, o palankiausiai kultūros paslaugas ir produktus vertina Alytaus apskrities gyventojai.

77 % gyventojų karantino metu užsiėmė bent viena kultūrine veikla, iš jų 48 % skaitė fizines knygas, 17% - skaitmenines. Bendras viešųjų bibliotekų paslaugų kokybės rodiklis siekia 68 %. Kiek daugiau nei 60 procentų aktyvių kultūros žiūrovų naudojasi viešųjų bibliotekų teikiamomis paslaugomis ir per metus perskaito kiek daugiau nei 13 knygų. Kitas kultūros vartotojų segmentas – „knygų ir meno pasaulyje“ arba „knygų mylėtojai“ perkaito po 18 knygų per metus bei trečdalis iš jų yra dovanoję knygų bibliotekoms.

Daugiau apie tyrimo rezultatus: kulturostyrimai.lt