Naujame tyrime atskleidžiamas viešųjų bibliotekų veiklos poveikis klimatui

Adomo Mickevičiaus biblioteka kartu su partneriais iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos  (projekto „My Green Identity“ bendruomenė) dalyvauja diskusijose ir seminaruose, kuriose kalbama apie darnaus vystymosi tikslus, tvarumo principus bei jų įgyvendinimą bibliotekose.

Kartu su tarptautine bibliotekų bendruomene aptariamos žaliosios iniciatyvos, kūrybinės dirbtuves bei atlikti tyrimai aplinkosaugos temomis. Vienas tokių - Suomijos viešosiose bibliotekose atliktas tyrimas, kuris padėjo įvertinti į atmosferą išmetamo CO2 kiekį - anglies dvideginio CO2 pėdsaką (angl. Carbon footprint). Analize siekiama didinti supratimą apie viešųjų bibliotekų veiklos poveikį klimatui ir stiprinti bibliotekų vaidmenį kovojant su klimato kaita, skleidžiant informaciją apie aplinkosaugą bei dalijimosi ekonomiką.  

Tyrimą atliko „Positive Impact Finland“ tvarumo ekspertai, o Suomijos savivaldybių viešosios bibliotekos ir didžiųjų miestų bibliotekos dalyvavo renkant duomenis ir skaičiuojant savo bibliotekos išmetamo CO2 pėdsaką (iš viso – 13 bibliotekų). Tyrimo metu buvo nagrinėjami skirtingi bibliotekų CO2 emisijų aspektai: CO2 kiekis, sudėtis, nagrinėta CO2 kiekio sąsaja su kitais aplinkosaugos rodikliais.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžiausią išmetamo anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį sudaro šildymas ir elektros energijos naudojimas, kuris sudaro maždaug 2/3 bibliotekų anglies pėdsakų. Pabrėžiama, kad bibliotekos susiduria su iššūkiu mažindamos į aplinką išmetamųjų teršalų kiekį, nes taupesni ir aplinkai draugiškesni patalpų šildymo sprendimai dažnai priklauso nuo bendros sistemos konkrečioje savivaldybėje. 

Viešosios bibliotekos prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo t. y siūlo atviras ir nemokamas erdves, nemokamą pasirinktą turinį, knygų ir kitų leidinių skolinimosi paslaugas, skatina antrinį įvairių medžiagų naudojimą, tačiau kolegos iš Suomijos viešųjų bibliotekų rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kitus bibliotekų veiklos aspektus:

• Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą;
• Galimybę turėti trumpesnį „knygos kelią“ iki bibliotekos ir skaitytojo išnaudojant mažiau kuro ir kitų sąnaudų;
• Intensyvesnį elektroninių informacijos išteklių naudojimą;
• Informacijos apie darnaus vystymosi principus ir gamtai draugišką gyvenimo būdo sklaidą;
• Bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimą kartu su regiono bibliotekomis.

Lietuvos bibliotekose dar nėra atlikta CO2 kiekio analizė, tačiau organizacijų ar įmonių kasdienės veiklos į atmosferą išmetamo CO2 kiekį galima suskaičiuoti specialioje skaičiuoklėje.