Per pastaruosius du metus Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka išleido du leidinius, skirtus suteikti skaitymo džiaugsmą tiems, kurie negali skaityti įprastų knygų. 2023 m. pasirodė elektroninis tekstų rinkinys vaikams lengvai suprantama kalba „Skaityk lengvai“, o 2024 m. – „Skaityk pasakas lengvai“. Pirmasis leidinys skirtas 5–6 klasių moksleiviams, o antrasis – 3–5 klasių moksleiviams. Vasario 27 d. šias elektronines knygas pristatėme Vilniaus knygų mugėje.
Pristatyme dalyvavo dalis šias knygas rengusios komandos: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė darbui su vaikais Odeta Maziliauskienė, leidinių lengvai suprantama kalba tekstus rengusios edukatorė Rūta Norkūnė ir Vilniaus universiteto mokslininkė ir dėstytoja dr. Justina Bružaitė–Liseckienė bei šias knygas iliustravusi Greta Alice Liekytė. Diskusijoje apie lengvai suprantamos kalbos svarbą taip pat dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė bei pokalbį moderavusi Barbora Suisse, „Draugiški autizmui" ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre” įkūrėja, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė.
Knygų lengvai suprantama kalba svarba
Priminsime, kad lengvai suprantamos kalbos terminas nurodo rašymo ar kalbėjimo būdą, kai kalba yra pritaikoma prie tam tikrų visuomenės grupių specialiųjų poreikių. Lengvai suprantama kalba parašyti tekstai būna trumpi ir aiškūs, parengti tam tikra tvarka, prie jų pridedant aiškias, teksto mintį papildančias iliustracijas (plačiau apie šį metodą skaitykite ČIA).
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė darbui su vaikais Odeta Maziliauskienė pasakojo, kad idėja užsiimti lengvai suprantamos kalbos knygų vaikams leidyba kilo susidūrus su paaktyvėjusiomis skaitytojų užklausomis: „Pastaruosius keletą metų Vaikų bibliotekoje tikrai paaktyvėjo užklausų, kai prašoma tekstų vaikams, kurie susiduria su skaitymo iššūkiais. Ir ne dėl to, kad jie tingi skaityti, kas šiuo metu taip pat yra dažna problema, bet dėl to, kad jie negali perskaityti įprasto teksto. Į mus kreipiasi pedagogai ir specialieji pedagogai, tėveliai, kurių vaikams buvo nustatytas vienas ar kitas sutrikimas.“ Kaip spręsti vaikams kylančius skaitymo iššūkius bei jiems prieinamų leidinių trūkumą, mintį pametėjo edukatorė Rūta Norkūnė, tapusi leidybos lengvai suprantama kalba projektų iniciatore bei Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, viena iš teksto bei sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairių rengėjų.
„Rengiant tokius tekstus mūsų tikslas yra padaryti taip, kad kūrinio esmė, pats pasakojimas būtų suprantamas žmonėms, kurie patiria skaitymo iššūkių“, – renginio metu lengvai suprantamos kalbos esmę nusakė Vilniaus universiteto mokslininkė ir dėstytoja dr. Justina Bružaitė–Liseckienė. Ji pabrėžė, kad skaitymo sunkumų patiriantys žmonės negali skaityti ilgų ir sudėtingų sakinių, kuriuose didelį vaidmenį atlieka šalutinės sakinio dalys. Pasak jos, perrašant tekstus į lengvai suprantamą kalbą labai svarbu parinkti dažnus, lengvai atpažįstamus žodžius: „Tyrimai rodo, kad tam, kad galėtume suvokti tekstą, turime gerai suprasti devyniasdešimt aštuonis procentus jame esančių žodžių. Kai vaikui prieš akis padedame tekstą, kuriame jis supranta tik šešiasdešimt ar aštuoniasdešimt procentų žodžių, tai yra tikrai per mažai.“ Anot dr. Justinos Bružaitės–Liseckienės, nereikia baimintis, kad skaitant lengvai suprantama kalba parašytas knygas vaikai neišmoks skaityti. Priešingai – mokslininkė tikina, kad tokio tipo tekstas gali tapti vienintele galimybe išmokti skaityti, nes norint išmokyti žmogų skaityti, privalome jam iškelti įveikiamas užduotis.
Šiai minčiai diskusijos metu antrino Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. Ji pabrėžė, jog bibliotekų misija yra kurti visiems draugišką erdvę bei užtikrinti, kad skirtingų poreikių turintys asmenys ras reikiamas knygas ir galės jas perskaityti jiems tinkamiausiu būdu. Pasak Ingos Davidonienės, tyrimų, kurie padėtų atsakyti į klausimą, kiek Lietuvoje yra vaikų bei suaugusių žmonių, kurie negali skaityti įprastu būdu, trūksta: „remdamiesi užsienio statistika, praktikomis ir žiniomis atsargiai teigiame, kad negalinčių skaityti įprastu būdu yra apie dešimt procentų mūsų visuomenės. Iš jų bent septynis procentus sudaro skaitymo ir mokymosi sutrikimus patiriantys žmonės – tai yra didžiulis skaičius. Vadinasi, kiekvienoje klasėje yra vaikas, kuris turi vienokių ar kitokių iššūkių, tik labai dažnai tai būna slepiama, neatskleidžiama, dėl tam tikro aplinkos požiūrio, spaudimo, patyčių ir kitų priežasčių.“ Diskusijos dalyvės apgailestavo, jog Lietuvoje iki šiol yra suaugusiųjų, vaikystėje neturėjusių galimybės išmokti skaityti.
Renginio metu pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba išleistos knygos nuo mums įprastų leidinių skiriasi ne tik savo tekstais, bet ir iliustracijomis. Lengvai suprantama kalba perrašant tekstą iliustracijos atlieka ypatingą funkciją – tampa pagalbine priemone skaitančiam žmogui. Knygas „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“ iliustravusi Greta Alice pasakojo, kad įgyvendinant jai iškeltas užduotis teko mokytis paprastumo: „Prisijungusi prie šio projekto, suvokiau, kad reikia parodyti labai aiškų aprašytą vaizdą, kartu išlaikant ir vizualinį malonumą – kad iliustracijos netaptų paprastais žmogeliukais, stickmenais, kurie tik pakelia ranką arba ją nuleidžia.“ Pasak dailininkės, iliustruojant dažnai kyla noras pripildyti piešinį detalėmis ar papildomą prasmę, gylį, suteikiančiais sluoksniais, tačiau lengvai suprantama kalba rengtų leidinių iliustracijų testavimo etapas leido suprasti, kurios iš šių detalių yra reikšmingos, o kurios bereikalingai nukreipia dėmesį nuo teksto esmės.
Lengvai suprantama kalba parengtų tekstų pritaikymas kasdienybėje
Leidinių lengvai suprantama kalba tekstų rengėja Rūta Norkūnė pabrėžė, kad nemokami, elektroniniu formatu išleisti tekstų rinkiniai „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“ yra patogūs tuo, kad mokytojai, atsižvelgdami į pamokose tyrinėjamas temas, gali atsispausdinti jiems aktualų knygos skyrių ar kūrinį ir pritaikyti jį pamokoje. Kadangi tekstai atrinkti atsižvelgiant į mokyklines programas, jie gali tapti reikšminga pagalbine priemone mokytojams. Jeigu klasėje yra vaikų, patiriančių skaitymo iššūkių, mokytojai gali pasitelkti lengvai suprantama kalba parengtus tekstus – kol didžioji klasės dalis skaito tekstą iš vadovėlio, skaitymo iššūkių patiriantis mokinys tuo pat metu gali savarankiškai skaityti lengvai suprantama kalba perrašytą tekstą. Kurį laiką literatūros ir lietuvių kalbos mokytoja dirbusi edukatorė Rūta Norkūnė pabrėžė, kad skaitymo iššūkių patiriantiems vaikams labai svarbi galimybė klasėje skaityti jiems prieinamu būdu perrašytą tekstą, jį suprasti, lygiavertiškai įsilieti į mokymosi procesą.
Reikšminga bibliotekos leidybos projektų lengvai suprantama kalba dalis – projekto metu sukurtos ir Vilniaus bei Alytaus regionuose vestos edukacijos. Keturias edukacijas pagal lengvai suprantama kalba perrašytus tekstus sukūrusi Rūta Norkūnė paaiškino jų naudą: „edukacija yra skaitymo patirtis ir ji, viena vertus, gali duoti mokytojams idėjų, kas yra sensoriniai skaitymai, ką dar galima nuveikti su tekstu, kita vertus, tai yra tam tikras būdas, kaip galima patirti istoriją su edukatoriumi, su žmogumi, kuris tau ją jau pasakoja.“ Su autizmo spektre esančiais vaikais daug dirbanti edukatorė tikino, kad sensorinė edukacija yra itin prieinama ir suprantama įvairiausių poreikių turintiems vaikams, tad jomis mėgautis ir geriau įsitraukti į tekstu perteikiamą istoriją gali visi, nepaisant patiriamų iššūkių. Projektų „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“ rengėjos ragino išbandyti skaitymo iššūkių turintiems vaikams skirtas nemokamas edukacijas. Jos taip pat kvietė atvykti su vaikais dirbančius specialistus stebėti, kaip vedamos pagal lengvai suprantama kalba perrašytus tekstus parengtos edukacijos, konsultuotis bei kurti savąsias edukacijas pritaikant Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos sukurtą metodiką.
Kur rasti leidinius „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“?
Džiaugiamės, kad šių metų pabaigoje pasirodys ir popierinis knygos „Skaityk lengvai“ leidimas. Nemokamas leidinys pasieks Vilniaus regiono savivaldybių viešąsias bibliotekas, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešąsias bibliotekas, Lietuvos audiosensorinę biblioteką, specialiąsias mokyklas ir ugdymo centrus. Siekiant atliepti prieinamumo el. knygoms reikalavimus, taip pat bus sukurtas ir knygos „Skaityk lengvai“ EPUB formatas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Renginio akimirkas fiksavo Mindaugas Masaitis.
Komentarai