Neverk, Lėle

Knygoje „Neverk, Lėle“ pasakojama apie tai, kaip 1941 m. ankstyvą pavasarį tuomet aštuonmetės Aldonos Žibas šeima pasitraukė iš sovietų okupuotos Lietuvos pagal SSRS ir Vokietijos Gyventojų mainų sutartį. Remiantis šia sutartimi iš Lietuvos išvyko (repatrijavo) daugiau nei 50 tūkst. vietos vokiečių, tarp kurių apie 10 tūkst. buvo lietuviai, daugiausia evangelikų liuteronų tikėjimo asmenys. Aldonos (Gudaitytės) Žibas tėvas gydytojas Kristupas Gudaitis buvo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos prezidentas. Iš pradžių šeima pasitraukė į Lodzę Vokietijos okupuotoje Lenkijoje, po to – į Fürstenwalde Vokietijoje šalia Berlyno. Po karo ši šalies dalis tapo Rytų Vokietija, ir jausdamasi nesaugiai šeima per Vakarų Berlyną persikėlė į Vakarų Vokietiją, kur kurį laiką gyveno karo pabėgėlių stovykloje. Iš ten gavusi leidimą šeima išplaukė į JAV.

Per visą šią kelionę iš Lietuvos į JAV mergaitę, vėliau paauglę lydėjo lėlė. Jos kartu išgyveno pirmąją sovietų okupaciją, kelionę į Lodzę traukiniu, lėktuvų antskrydžius, užklupusį karo frontą, išsiskyrimą, susitikimą ir gyvenimą pokario pasaulyje.

„Neverk, Lėle“ - tai nuostabios draugystės, nugalinčios visus sunkumus, ir naujų namų vilties istorija. Per atskiras detales yra perteikiama atitinkama Lietuvos istorijos dalis. Istorija papasakota iš lėlės pozicijos.