Vadovas po senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją

Visus besidominčius tiek mokslo istorija, tiek naujausiomis žiniomis apie didžiąją Visatą knygos „Vadovas po senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją“ autorius etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka kviečia iš arčiau susipažinti su šia architektūrine senojo universitetinio ansamblio puošmena ir vienu svarbiausių istorijoje Lietuvos mokslo židinių.

Vilniaus universiteto astronomijos observatorija – senojo universitetinio ansamblio, o ir viso senamiesčio architektūrinė puošmena bei vienas svarbiausių istorijoje Lietuvos mokslo židinių: astronominiai, geodeziniai ir meteorologiniai stebėjimai šiame senamiesčio pastate, taikant vis naujesnę metodiką ir tobulesnius instrumentus, vyko 1753–1883 m. Čia pirmą kartą nustatyta Vilniaus geografinė platuma, iš čia talkinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kartografavimui, joje kruopščiais ir tiksliais stebėjimais įvardytas Jautuko žvaigždynas, gauti duomenys Merkurijaus orbitai nustatyti, atrasta mažoji Paladės planeta ir išmatuoti jos orbitos parametrai, aktyviai darbuotasi atliekant dienovidinio lanko (Struvės) matavimus, įkurta pirmoji pasaulyje nuolatinė Saulės dėmių fotografinė tarnyba, pradėta žvaigždžių fotometrija.

Knygą išleido VU leidykla, leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.