Literatūros ir muzikos šventė, skirta Maironio Metams (150-osioms gimimo metinėms) PAVASARIS. ANAVA. MAIRONIS JAU ŽYDI gegužės 16 d. (trečiadienį) 18 val. Didžiojoje bibliotekos skaitykloje.
Girdėsite Maironio, Just. Marcinkevičiaus, A. A. Jonyno, M.Martinaičio eiles, Maironio laiškus, V.MykolaičioPutino, K. Skebėros, J.Tumo- Vaižganto prisiminimus, V.Bagdono, V.Mikalausko, R.Žigaičio, A.Kulikausko muziką.
Programą atliks aktorė Dalia Jankauskaitė, Kastytis Mikiška (birbynė), Andrius Kulikauskas (klavišiniai, balsas).
Gegužės 21 d. (pirmadienį), 18 val. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (Trakų g. 10, III a. įėjimas iš kiemo) vyks susitikimas su LR Seimo nare, filologe, profesore, Lietuvos politinės bei visuomenės veikėja Marija Aušrine Pavilioniene tema „ŽMONIŲ KARTŲ SOLIDARUMO METAI".
Abonemento skyriuje, III a. balandžio 6 d. - gegužės 5 d. veikia Jurgos Ivanauskaitės (1961-2007) fotografijų paroda TIBETAS - KITA REALYBĖ
Parodoje eksponuojamos rašytojos, dailininkės ir keliautojos Jurgos Ivanauskaitės (1961-2007) fotografijos iš Tibeto, darytos 1998 m. birželio-liepos mėn., tarsi vainikuoja daugybę kitų jos nuotraukų iš Šiaurės Indijos miestų ir miestelių, Himalajų priekalnių, Nepalo (1993-1998). Ne kartą buvojusi šiuose kraštuose, J. Ivanauskaitė pirmiausiai domėjosi pabėgėlių iš okupuoto Tibeto kolonijomis, kurių daugybė glaudžiasi jos aplankytose vietovėse. Rašytojos tikslas buvo pažinti senąją tibetiečių kultūrą ir dabartinę jų būtį, persmelktą budistinės religijos ir gyvenimo filosofijos, kad galėtų apie tai papasakoti Lietuvos skaitytojams. Daug laiko ji praleido Dharamsaloje, kur įsikūrusi Dalai Lamos vyriausybė tremtyje, sėmėsi žinių ten pat esančioje turtingoje tibetologijos bibliotekoje. Visa tai ji vaizdžiai aprašė trijose kelionių knygose - "Ištremtas Tibetas" (1996), "Kelionė į Šambalą" (1997), "Prarasta Pažadėtoji žemė" (1999), kurios vėliau buvo sudėtos į vieną tomą "Tibeto mandala" (2004). Už šias knygas, atvirumą pasauliui ir jo kultūrinei įvairovei bei kintančių vertybių pojūtį romanuose J. Ivanauskaitė buvo apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija (2005).Svarbi buvo ir visuomeninė J. Ivanauskaitės veikla remiant tibetiečių laisvės ir nepriklausomybės siekius.
Šis nuotraukų ciklas eksponuotas LR Seime, Ignalinos, Kauno, Plungės, Šilutės, Visagino, Zarasų viešosiose bibliotekose, Rietavo ir Varėnos kultūros centruose, Trečiojoje tarptautinėje Baltijos knygų mugėje Vilniuje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
"Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių - kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas. Taip pat mėgstu fotografuoti tantros apeigas, magijos ritualų atributus, kaukes ir kitų tikrovės lygmenų - pragariškojo ir dangiškojo - peizažus, nutapytus ant šventyklų sienų. Parodoje visus šiuos motyvus pateikiu tam tikrais ciklais, kuriuose kiekviena fotografija yra tarsi mantros skiemuo, kuris paveikus tampa tiktai ryšyje su kitais skiemenimis.Tibeto neįsivaizduoju juodai-baltose fotografijose, nes visos ezoterinio budizmo doktrinos yra grįstos daugialypėmis penkių pagrindinių spalvų reikšmėmis. Vaivorykštinės erdvės, kadais aplankytos vizionierių ir regėtojų, vėliau materialiais pavidalais įsikūnijo šventovių architektūroje, freskose ar vienuoliškųjų apeigų simboliniuose daiktuose. Tik dabar daug kur spalvas nutrynė ne laikas, bet prievarta. Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, bet visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę." (J. Ivanauskaitė)
Balandžio 23 d., pirmadienį, 18 val. Edmundo Ragožiaus tapybos parodos „Debesų takais" atidarymas. Poeziją skaitys ir naują knygą "homo religious" pristatys poetas Dainius Sobeckis. Dalyvaus poetas Danielius Milašauskas.
EDMUNDAS RAGOŽIUS
Gimiau, kiek pamenu, 1971 metais Kėdainiuose. Graži diena buvo... Mama, tetė ir močiutė labai mane lepino, tai augau kaip ant mielių. Stengiausi kuo greičiau pramokti piešti, tapyti, drožti, konstruoti. Visai neblogai sekėsi. Augau kaime, kol prdėjau eiti į mokyklą. Žinau iš kur pienas atsiranda, kas yra šienas, karvės tortas, kokios aštrios ražienos. Mokslams grįžau į Kėdainius. Pradžioje buvau pirmūnas, paskui jau nebe. Svajojau tapti vairuotoju. Vilkikų nevairuoju, bet mažesnes mašinas.
Piešti, tapyti, projektuoti vis dar mokausi, nors tobulinausi Šiaulių universiteto dailės fakultete ir Vilniaus dailės akademijoje.
Nuo ankstyvos jaunystės, gal kokių ketverių metų, pradėjau savarankiškai, be suaugusiųjų žinios, keliauti. Pradžioje iki miško, upelio ar kaimynų sodybos, vėliau, kartais vietoje pamokų suspėdavau į Rygą ar Leningradą sulakstyti. Tėvams, kažkodėl, tai nepatiko. Dabar nuskrendu kurkas toliau.
Gal nuo 6 metų susidomėjau maisto ruošimo menu. Žmonai nepasisekė - virtuvėje turi konkurentą.
Savo duoną pradėjau valgyti studentaudamas. Su bendraminčiais bandėme kurti bei „kalti" baldus. Veliau „parsidaviau" į užsienių statybas. Teko mokytojauti savo buvusioje mokykloje. Labai sunku buvo prisiversti sėstis prie pietų stalo kartu su mane anksčiau dresiravusiais mokytojais.
Jau daugiau kaip 10 metųbandau įgyvendinti posakį: susirask mėgiamą darbą ir nereikės niekada dirbti. Įsteigiau savo dizaino studiją, bet dirbu labai daug. Kuriu namus, interjerus, baldus, freskas, fotografuoju, tapau, paišau...
Ilgai, laimingai ir gražiai su šeima gyvenu Vilniuje...
PS. Džiaugiuosi kad pas mus buvo užklydusi KRIZĖ. Atradau laiko tapybai, meniškesni tapo baldai.
Parodos
2005 m. tarptautinė miniatiūrų paroda „Stiklo karoliukų galerijoje".
2003 m. tarpmiestinė dailes paroda Kėdainiuose "...xxx..."
2008 m. baldų dizaino paroda BALTDECO Vilniuje.
2002-2004, 2006, 2007, 2009 ir 2011, 2012 metais baldų dizaino parodos Litexpo parodų centre.
2010 m. personalinė tapybos paroda Kaliningrado PEN centre.
2011 m. balandžio mėn. personalinė tapybos paroda Plungėje.
2011 m. rugsėjo mėn. personalinė tapybos paroda Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
2011 m. spalio mėn. personalinė tapybos paroda Klaipėdos miesto Ievos Simonaitytėsbibliotekoje.
2012 m. sausio mėn. personalinė tapybos paroda „Debesų takais" VGTU bibliotekos parodų galerijoje A.
DAINIUS SOBECKIS
Gimiau 1977 m. Klaipėdoje.
2003 m. Klaipėdos universitete įgijau religijos mokslų magistro laipsnį. Nuo 2008 m. studijuoju VDU filologijos krypties doktorantūroje Lietuvių literatūros katedroje.
Darbo patirtis: 5 metai valstybės tarnybos ir 7 metai pedagoginio darbo stažo. 2006-2011 m. dirbau Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje vyr. specialistu paveldosaugai ir etninei kultūrai. Nuo 2004 m. dirbu Klaipėdos „Vėtrungės" gimnazijoje. Nuo 2010 m. esu kultūros laikraščio „Žemaičių saulutė" redaktoriaus pavaduotojas.
Nuo 2007 m. esu Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Taip pat nuo tų pačių metų esu Klaipėdos skyriaus Valdybos narys, o nuo 2011 m. esu Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas.
Esu išleidęs tris knygas lietuvių kalba: „Be vietovardžių" 2001 m., „Žvejo sūnaus" 2006 m. ir „homo religiosus" 2011 m. bei dvi knygas rusų kalba: „Из тьмы" 2009 m. ir „homo religiosus" 2010 m. Kūryba versta į rusų, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, anglų, graikų kalbas. Esu sudaręs keturis leidinius ir vieną redagavęs. Du sykius - 2007 ir 2008 m. sudarinėjau literatūrinę almanacho „Baltija" dalį. Taip pat 2008 m. esu sudaręs fotoalbumą „Palanga. Kultūros paveldas".Apie
Apie knygą „homo religiosus"
Trečioji poeto knyga sklidina surrealistinės dievoieškos, krikščioniškosios filosofijos pervertinimo. Lyrinis subjektas - triveidis cinikas: homo sovietikus, homo religiosus, homo lituanus. „homo religiosus" egzistencinės tiesos revizuoja katalikybės idėją, bando jos tvirtumą. Autorius polemizuoja su Dievu, netgi nori su juo „kortom palošt". Žino, jog praloš, „bet juk taip knieti".
Parodų salėje gegužės 14 d. atidaroma jaunosios kartos fotografo Ryčio Gervicko fotografijų paroda "26 žvilgsniai".
Apie parodą:
Ši paroda, tai tarsi pasivaikščiojimas tarp dviejų pasaulių. Nors ir keistai bei nenatūraliai, vis tik šios dvi skirtingos Kauno erdvės sugeba derėti tarpusavyje. Ryčiui pavyksta suderinti du, atrodytų nieko tarpusavyje panašaus neturinčius gyvenimo motyvus: tyrą miško grožį ir šaltus miesto vaizdinius.
Neretai vaikštinėdami Kauno gatvėmis panyrame į savo kasdienybę ir tiesiog pamirštame apsidairyti bei įsiklausyti į šviesiąsias ir tamsiąsias mus supančias aplinkos kerteles. Ir nesvarbu, kur tuo metu, mes būtume - šurmulingoje gatvėje, atokiame skersgatvyje ar Ąžuolyno paunksmėje - taupydami savo nenumaldomai bėgančių dienų akimirkas, neretai nepastebime šalimais stūksančių miesto kertelių, kurios tarsi laukia mūsų brangios minutės, bent vienam iš „26 žvilgsnių‟, dažnai aplenkiame net ir tai, kas galbūt ir galėtų būti vadinama mūsų gyvenimu...
Fotografijų serijoje „Kauno Ąžuolyne‟ (2009-2011) Rytis pateikia labai asmenišką požiūrį į Ąžuolyno parką. Užfiksuodamas medžių ir šviesos žaismą, kuriame gausu mistikos ir paslapties vaizdinių, jaunasisi fotografas kuria užburto miško naratyvą, pripildytą beribės tylos ir pastabumo.
Tuo tarpu serijoje „Skersgatviai‟ (2010), pasižyminčioje skirtinga stilistine ir estetine raiška, matomos iš atsitiktinių urbanistinių/buities aplinkos objektų savaimingai susiformavusios kompozicijos, tarpusavyje į vientisą vaizdų ir šešėlių audinį susipinančios skersgatvius ir juose esančius puikiai atpažintus kasdienybės elementus.
Ryčio darbai užburia savo paprastumu ir ramybe. Fotografijose nėra koduojama jokia protesto forma, taip būdinga jauniems, tapatybės paieškose skendintiemsžmonėms. Jaunojo fotografo drabai kviečia akimirkai sustoti ir iš naujo atrasti mums įprastą, kasdieninę, tačiau nepaprastai stebuklingą aplinką, nesvarbu, kur tuo metu „26 žvilgsnių‟ spinduliu, mes bebūtume.
Toma Ragožiūtė
Apie autorių
RytisGervickas (g. 1982m. Kaune) 2004 metais baigė Kauno medicinos universitetą, Visuomenės sveikatos fakultetą. Fotografine kūryba užsiima jau 10 metų. R. Gervicko darbai yra publikuoti žurnaluose F-stop, Blurmagazine, taip pat Amerikoje leidžiamame Descry magazine vol 1 ir vol 2, fotomenininkų sąjungos leidiniuose "Lietuvos fotografija vakar ir šiandien" 2010 ir 2011, parodoje „Debiutas".Surengė personalinę parodą VDU galerijos „101" „Menų Virtuvėje".
