Nuo vasario 1 d. iki kovo 13 d. Abonemento skyriuje eksponuojamos knygos skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui minėti. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai. Rusija nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti buržuazinę santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė Rusijos veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Lenkijos, Vengrijos ir kt. Rusija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Kviečiame aplankyti šią knygų parodą Abonemento skyriuje ir kartu prisiminti to meto įvykius, kasdien 11-19 val., išskyrus sekmadienius. Eksponuojamos knygos skolinamos namo.
Iki kovo 13 d. Parodų salėje veikia Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Dailės ir technologijų pedagogikos specialybės studentų darbų paroda
Pedagogikos mokyklai tapus Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetu, atsivėrė naujos galimybės Dailės ir technologijų pedagogikos studijų programos studentams, joje dirbantiems dėstytojams tobulėti, dalyvauti, edukacinėse Europos programose, tarptautiniuose projektuose. Specialybės studijos trunka keturis metus ir priėmimas į šią specialybę vyksta kas antri metai. Paskutiniais metais tarptautinėje dėstytojų ir studentų Erasmus mainų programoje vyksta intensyvus apsikeitimas iniciatyvomis su Latvijos, Belgijos, Suomijos, Danijos, Graikijos aukštosiomis neuniversitetinėmis institucijomis. Dailės ir technologijų pedagogikos specialybės studentai, vadovaujami patyrusių dėstytojų, organizuoja parodas, rengia pranešimus konferencijose, aktyviai dalyvauja regiono sociokultūriniuose projektuose, tobulindami dalykines, bendrąsias kompetencijas.. Specialybės dėstytojai rengia asmenines savo darbų parodas, dalyvauja jungtinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, rašo knygas, rengia straipsnius konferencijoms, skaito paskaitas užsienyje bei dirba su užsienio šalių studentais, pasirinkusiais studijuoti dailės dalykus pas mus, Lietuvoje. 2009 m. Dailės ir technologijų pedagogikos studijų programą aukštai įvertino ir besąlygiškai akreditavo tarptautiniai ekspertai. Šioje retrospektyvinėje parodoje pateikiami 2004 - 2009 metų dailės ir technologijų pedagogikos studijų programos absolventų kūrybiniai ieškojimai.
Apie dailės ir technologijų pedagogikos studijas daugiau galima sužinoti: www.pdf.viko.lt/ugdymotechnologijukatedra
Kovo 15 - balandžio 3 d. Parodų salėje veiks Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės darbų paroda PAŽADĖTOSIOS ŽEMĖS TAKAIS.
"Menora, Dovydo žvaigždė, Mirijam ranka - labiausiai atmintin įsirėžę judaizmo ženklai, pasivaikščiojus Pažadėtosios Žemės takais. Rodos, juose glūdi viskas - biblinių siužetų mistika, ilgos kovos už išlikimą ir būvį tarp kitų, kitokių...
Ir dar, keliaujant po Izraelį - tą mažytę šalį, aprėpiančią ir kalnus.ir dykumas, ir žydinčius sodus, - aš pajutau, kad į Žemės grožį reikia įsižiūrėti labai atidžiai, norint atrasti ten esantį stebuklą - kraujo lašus ant medžių šakų, istorinę atminties dvasią Kafarnaumo akmenyse, nesušukuotų palmių šneką vėjyje ar Senamiesčio Vartus, pro kuriuos kadaise gal būt įjojo Kristus ant asilaičio ..." . - taip apie savo darbus kalba dalininkė Filomena
Žymaus fotografo DZIANIO RAMANIUK fotografijų paroda VILNIAUS SENAMIESČIO VAIZDAI atidaryta Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Abonemento skyriuje ir veiks iki kovo 27 d.
Biografija -Dzianis Ramaniuk gimė 1970 m. Minske, Baltarusijos Respublikoje -1988-92 m. studijavo Baltarusijos dailės akademijoje -1992-95 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje -Nuo 1992 m. bendradarbiavo su laikraščiu „Naša Niva" (Baltarusijos Respublika) -1995-98 m. Baltarusijos kultūros instituto dėstytojas -Nuo 1998 m. Baltarusijos žurnalistų asociacijos narys. Baltarusijos informacinio centro Lietuvoje bendradarbis -Spalvotos ir juodai baltos fotografijos spausdinamos daugelyje leidinių Lietuvoje ir Baltarusijoje. 3-jų personalinių ir daugelio grupinių parodų autorius. -Paskutiniuosius 4 metus fotografuoja Vilnių
Apie parodą
Vilniaus senamiestis
Vilnius labiausiai į rytus nutolęs Vidurio Europos miestas, kuriame vyko stipri Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika, suformavusi jo savitą charakterį. Kaip miestas ir valstybės sostinė, Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuose jis kvietė amatininkus ir pirklius iš Vakarų Europos atvykti ir įsikurti. XIV a. pirmoje pusėje į Vilnių atvykę vokiečiai apsigyveno miesto centre netoli rotušės, kaimynystėje prieglobstį surado žydų bendruomenė, kuri į Vilnių atvyko gelbėdamasi nuo Vokietijoje siautusio maro, o XIV a. pabaigoje prasidėjus nesutarimams Aukso ordoje atsikraustę totoriai pradėjo saugoti miesto prieigas. XV a. Vilnius, didžiausias to meto Europos valstybės, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinė, tapo visoms tautoms ir religijoms atviru miestu bei turėjo įtaką viso regiono (Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos) kultūros vystymuisi ir sklaidai. Vilniuje buvo išspausdintos pirmosios knygos latvių ir senąja slavų kalbomis. Šis miestas tapo svarbiu žydų ir karaimų kultūrų centru. Čia 1579 m. buvo įkurtas pirmasis universitetas Šiaurės rytų Europoje. XVI a. Vilniuje buvo parengti trys Lietuvos Statutai (teisynai), turėję didelės įtakos kaimyninių šalių teisinės sistemos tobulėjimui. Visi architektūros stiliai, įkūnyti italų, prancūzų, lenkų, rusų, lietuvių ir kitų tautybių architektų suprojektuotose pastatuose čia įgijo savitų bruožų. Nors Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus senamiestyje buvo sugriauta ketvirtadalis visų pastatų, tačiau iki mūsų dienų jis išsaugojo charakteringą viduramžių gatvių tinklą ir urbanistinę struktūrą. Dėl šių universalių bruožų Vilniaus senamiestis 1994 m. buvo įrašytas į UNESCO globojamų Pasaulio paveldo sąrašą.
Parodą maloniai paskolino Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros informacinis centras , kuris vykdydamas UNESCO Pasaulio paveldo centro rekomendacijas nuo 2000m. lapkričio mėnesio vykdo jaunuomenės švietimo programą. Ši švietimo programa skirta supažindinti jaunimą su Vilniaus senamiesčio vertėmis, architektūros raida, architektūros paveldo priežiūros pagrindais, paskatinti sąmoningumą ir kūrybingumą kultūros paveldo pritaikymo ir panaudojimo srityje, bendravimą ir domėjimąsi kitų šalių kultūra
